Efektyviai vartoti energiją galima ir be didelių investicijų. „Ignitis“ techninių sprendimų valdymo departamento l.e.p. vadovas Gediminas Aliukonis sako, kad norint įmonėse pradėti efektyviau vartoti energijos išteklius, pirmiausia reikia žinoti kiek, ko ir kur sunaudojame. Šiandien diegiamos išmanios monitoringo sistemos padeda objektyviai įvertinti kiek energijos ar kitų resursų sunaudojama atskiruose gamybos procesuose, o iš analizės rezultatų galima daryti išvadas ir priimti sprendimus dėl investicijų į energiją taupančius sprendimus.
G. Aliukonio teigimu, prieš ieškant pažangesnių ir sudėtingesnių energetinio efektyvumo didinimo sprendinių, pirmiausia verta įsivertinti ar jau yra įgyvendinti paprasčiausi ir pigiausi energijos nešvaistymo būdai. Pavyzdžiui, jeigu karšto vandens ruošimui ir patalpų šildymui naudojamos gamtinės dujos, jų suvartojimą ženkliai sumažinti galima trumpinant laiką, praleidžiamą dušuose bei prausyklose. Sąnaudas patalpų šildymui ženkliai sumažina įdiegtos patalpų temperatūros reguliavimo sistemos, programuojami termostatiniai valdikliai. Čia yra būtinas darbuotojų švietimas. Esamus vandens maišytuvus arba jų dalis galima pakeisti į taupesnius, ribojančius vandens srovę, panaudoti termostatinius maišytuvus.
Pasak eksperto, jeigu įmonės nori efektyviau vartoti gamtines dujas, joms reikėtų pasidaryti ir veiklos procesų, kuriuose yra naudojamos gamtinės dujos, auditą. Pradėti galima ir patiems peržiūrint procesus. G. Aliukonis dalinasi keliai patarimais: jeigu dujos naudojamos karšto vandens ruošimui, galima pažeminti karšto vandens temperatūrą. Jei yra galimybė, suprogramuoti karšto vandens ruošimo grafikus. Pasižiūrėti, ar visi gamtines dujas naudojantys prietaisai neveikia nevykdant gamybos procesų. Išsiaiškinti, ar karštas vanduo naudojamas taupiai.
„Pati didžiausia klaida yra nežinojimas kiek, ko ir kur sunaudojama. Norint pradėti bet kokio resurso suvartojimo optimizavimą, pirmiausia reikia žinoti, kiek ir kam jo sunaudojama. Čia apie gamybos ir pramonės įmonėse diegiamas kompleksines naudojamų resursų apskaitos ir monitoringo sistemas. Šiandien diegiamos išmanios monitoringo sistemos padeda objektyviai įvertinti kiek energijos ar kitų resursų sunaudojama atskiruose gamybos procesuose, o iš analizės rezultatų daryti išvadas ir priimti sprendimus dėl investicijų į energiją taupančius sprendimus“, – sako G. Aliukonis.
Ekspertas pastebi, kad įmonės gan dažnai gamtines dujas laiko vieninteliu ir nepakeičiamu energijos šaltiniu. Nepasidomi galimomis apsirūpinimo energija alternatyvomis ar alternatyviomis gamybos technologijomis. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį ir į įmonių savininkų bei vadovų požiūrį į energijos vartojimo auditus. Jie vis dar dažnai matomi, kaip privalomas „popieriukas“, dėl to ieškoma ne didžiausią patirtį turinčių, tačiau pigiausių energijos auditorių.
„Kokybiškai atliktas energijos vartojimo auditas gali duoti daug naudos ir tai turėtų būti vienas iš pirmųjų didelių žingsnių ieškant kaip įmonėse sumažinti ne tik gamtinių dujų vartojimą, bet apskritai didinant energetinį efektyvumą“, – pataria G. Aliukonis.
Jeigu paprasčiausios priemonės jau įgyvendintos, o įmonių vykdoma veikla ar gamybiniai procesai nereikalauja aukšto potencialo energijos, vienas iš paprastesnių sprendimų būtų vietoj gamtines dujas naudojančių katilų karšto vandens ir šilumos gamybai įdiegti šilumos siurblius. Jeigu drauge su šilumos siurbliu diegiama ir saulės elektrinė arba perkama nutolusio saulės parko dalis, visą, arba beveik visą, šilumos energiją galima pasigaminti nuosavuose energijos generatoriuose aplinkai draugišku būdu ir nebijant sunkiai prognozuojamų gamtinių dujų kainų šuolių.
