Verslas gamtines dujas naudoja toli gražu ne tik karštam vandeniui ruošti ir didžiulėms patalpoms šildyti, bet ir pramoniniams procesams. Tad neturėtų stebinti, kad dažna įmonė susiduria su reikšmingomis energijos sąnaudomis. Visgi jas įmanoma sumažinti neaukojant veiklos našumo – „Ignitis“ dalijasi 5 svarbiausiais patarimais, kaip tai padaryti.
1. Stebėkite ir analizuokite dujų suvartojimą
Nuolatinė energetikos ūkio kontrolė leidžia stebėti, kaip veikia įranga, įvertinti jos efektyvumą ir greitai pastebėti nukrypimus nuo normalaus darbo režimo. Tokios sistemos suteikia galimybę tiksliau suprasti gamybos procesų energijos poreikį, apskaičiuoti produkcijos savikainą ir pagrįstai planuoti išlaidas energijai.
Be to, monitoringo sprendimai padeda identifikuoti energijos nuostolius, optimizuoti įrangos darbo laiką ir priimti duomenimis grįstus sprendimus, kurie ilgainiui leidžia ženkliai sumažinti bendras sąnaudas.
„Atlikus energetinį auditą, nurodantį daugiausiai energijos eikvojančias grandis, ir nustačius didžiausius vartojimo laikus, galima sužinoti, kiek gamtinių dujų sunaudojama įmonės nedarbo metu. Jei šis skaičius nėra artimas nuliui, galbūt kažkur yra neišjungiama įranga ar yra dujų nuotėkis“, – teigia „Ignitis“ tvarumo sprendimų vadovas Eugenijus Šeguras.
2. Keiskite įpročius
Vienkartinio energetinio audito nepakanka. Ypač svarbu stebėti suvartojimą ne tik realiuoju laiku, bet ir analizuoti mėnesines bei ketvirtines ataskaitas, palyginti šiuos duomenis. Taip pat su ataskaitomis būtina supažindinti ir energetinio sąmoningumo mokyti darbuotojus. Juk jų elgesys gali nulemti nemažus energijos nuostolius.
Norint sumažinti gamtinių dujų sąnaudas šildymui, rekomenduojama įdiegti zoninį valdymą ir sumažinti temperatūrą nenaudojamose zonose ar ne darbo metu. Pagal galiojančias higienos normas, darbo patalpų temperatūra priklauso nuo darbo pobūdžio: biuruose, kur atliekamas lengvas sėdimas darbas, rekomenduojama apie 19–21 °C temperatūra, o sandėliuose ar kitose patalpose, kur vyrauja aktyvesnis fizinis darbas, ji gali būti žemesnė – apie 12–15 °C. Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, vos 1 °C žemesnė patalpų temperatūra gali sumažinti šildymo sąskaitas iki 8 proc. Jei įmonėje dažnai darinėjami vartai ir durys, nuo šilumos nuostolių gali apsaugoti „oro užuolaidos“ – tai virš angų montuojami įrenginiai, sukuriantys nematomą oro barjerą, kuris sulaiko šiltą orą patalpos viduje ir neleidžia patekti šalčiui. Panašiai verta planuoti ir karšto vandens sistemų veikimą.
3. Pasitelkite profesionalų pagalbą
Anksčiau minėtos priemonės neduos pakankamai naudos, jei įranga veiks netinkamai. Gamtines dujas naudojantys prietaisai reikalauja reguliarios priežiūros – net nešvarūs degikliai ir užsikimšę filtrai gali lemti gerokai didesnes sąnaudas.
„Labai rekomenduojama atlikti dūmų analizę, kuri parodo, ar dujos visiškai sudega. Be to, verta kasmet tikrinti dujų katilus, šildytuvus ir kitą įrangą, sandarinti vamzdynus, kad būtų išvengiama nuotėkio“, – akcentuoja „Ignitis“ atstovas ir priduria, kad profesionalų pagalba naudinga ir analizuojant rezultatus.
4. Apšiltinkite pastatą
E. Šeguras akcentuoja, kad dar vienas profesionalų pagalbos reikalaujantis darbas – pastato apšiltinimas. Tai gali gerokai sumažinti dujinio šildymo poreikį ir padėti sutaupyti. Vieni populiariausių būdų sulaikyti šilumą pastate – stogo ir lubų apšiltinimas, langai su kelių sluoksnių stiklo paketais, durų ir langų sandarinimas. Dažnai pamirštama, kad gerokai sumažinti šilumos nuostolius gali padėti karšto vandens vamzdynų izoliacija. Skaičiuojama, kad pastaroji priemonė atsiperka vos per metus.
Tiesa, apšiltinant pastatą reikėtų nepamiršti įrengti rekuperacinės vėdinimo sistemos. Ji ne tik patikimai vėdina patalpas, bet ir sušildo įeinantį šviežią orą, panaudodama išeinančio oro šilumą. Taip pat prieš apšiltinant pastatą rekomenduojama atlikti kokybišką termovizinį tyrimą žiemą. Jis parodys vietas, pro kurias pastatas praranda daugiausiai šilumos.
5. Modernizuokitės
Dažnoje įmonėje didžiausi gamtinių dujų sutaupymai susiję su platesniu technikos atnaujinimu. Pavyzdžiui, standartinio dujinio katilo efektyvumas siekia 70–80 proc., o kondensacinio dujų katilo – net iki 95 proc. Panaši padėtis – ir su vandens šildytuvais (60–70 proc. ir 90 proc.) bei komercinėmis krosnimis (50–60 proc. ir 85 proc.).
„Dalyje įmonių pritaikomos hibridinės sistemos. Jos gali derinti pramoninio šilumos siurblio (oras–vanduo) ir dujinio katilo veikimą, kai pastarasis įsijungia tik esant itin žemai temperatūrai ar piko metu. Taupyti galima ir gamybos procesuose išsiskiriančią šilumą panaudojant vandeniui bei patalpoms šildyti. Tokių priemonių atsipirkimo laikas priklauso nuo daugybės veiksnių, tačiau nėra itin ilgas – vien kondensaciniai katilai dažnai atsiperka per 2–4 metus“, – teigia „Ignitis“ atstovas.
