Šiandien taikant itin aukštus energinio naudingumo reikalavimus naujai statomiems namams, rekuperacinė sistema tampa būtina siekiant namuose energiją vartoti efektyviai ir užtikrinti palankų mikroklimatą. Tačiau, tiek turintiems sistemą, tiek svarstantiems ją įsidiegti kyla klausimų: kaip suprasti, jog sistema dirba efektyviai ir kaip didinti jos efektyvumą? Į šiuos klausimus padeda atsakyti ekspertai.
Efektyvumą didinti leidžia sistemos automatizavimas
Atsinaujinančiai energijai prioritetą teikiančios integruotos energetikos paslaugų bendrovės „Ignitis grupės“ energetinio efektyvumo programos vadovė Asta Vaitulevičė sako, kad rekuperacinė vėdinimo sistema, lyginant su šilumokaičio neturinčia, patalpų šildymo sąnaudas (sukuriamas elektros ar dujų suvartojimo) leidžia ženkliai sumažinti – net 65-95 proc.
Pasak bendrovės „Mepco“ Energinio efektyvumo skyriaus vadovo Gedimino Šilansko, įmanoma padidinti ir jau turimos rekuperacinės sistemos efektyvumą, tačiau reikia žinoti kelis esminius dalykus.
„Siekiant kuo efektyvesnio rekuperacinės sistemos veikimo, verta pasitelkti įvairius automatizacijos sprendimus, įdiegti papildomus daviklius. Pavyzdžiui, sanitariniuose mazguose įdiegus drėgmės jutiklius rekuperacijos įrenginio veikimas reguliuojamas pagal realų drėgmės lygį – jam esant dideliam ventiliatoriai sukasi intensyviau, o kai drėgmės yra mažiau – vėdinimas yra silpnesnis. Tai leidžia išvengti perteklinio vėdinimo ir nuolatinio ventiliatorių veikimo dideliu pajėgumu“, – pataria ekspertas.
Atsakė, kiek efektyvi vėdinimo sistema turėtų naudoti energijos
Įsivertinti naudojamos rekuperacinės sistemos efektyvumą, pasak „Mepco“ Energinio efektyvumo skyriaus vadovo, nėra sudėtinga – tai padaryti padės efektyvumo vidurkiai.
„Įdiegus CO2 daviklius patalpos taip pat gali būti vėdinamos pagal poreikį, atsižvelgiant į žmonių kiekį, nuo kurio ir priklauso CO2 koncentracija. Tai vėlgi leidžia efektyviau ir tausojant energiją patalpose užtikrinti tinkamą mikroklimatą. Ventiliatoriai neturėtų suktis maksimaliu pajėgumu, kai namuose yra tik katinas. Bendrai efektyvi vėdinimo sistema vienam kūbiniam metrui oro patiekti vidutiniškai turėtų sunaudoti ne daugiau kaip 0,45-0,75 Wh elektros energijos“, – sako G. Šilanskas.
Prie vėdinimo sistemos verta prijungti ir drėkinimo modulį
Įsirenginėjant rekuperacinę vėdinimo sistemą G. Šilanskas taip pat rekomenduoja numatyti drėkinimo sekcijos prijungimo galimybę arba iš karto tokį sprendimą įsidiegti. Jis padeda patalpose užtikrinti tinkamą santykinę oro drėgmę, kuri be papildomų techninių priemonių šildymo sezono metu patalpose gali siekti vos 10-20 proc. Toks mikroklimatas sudaro palankias sąlygas virusams ir bakterijoms plisti, gali lemti prastą gyventojų savijautą, odos problemas ar netgi pakenkti baldams, buitinei technikai.
„Investavus į konkrečioms patalpoms geriausiai tinkančią pažangią rekuperacijos sistemą, tinkamai ją įrengus ir atsakingai prižiūrint, kokybišką namų vėdinimą galima užtikrinti taupant energiją ir pinigus. Dėl to projektuojant ir įsirenginėjant būstą į šią svarbią šiuolaikinių namų inžinerinių tinklų dalį nereikėtų žiūrėti pro pirštus“, – įsitikinę G. Šilanskas.
2020 m. gruodžio mėn. „Ignitis grupė“ ir jos dukterinė bendrovė „Ignitis“ su Energetikos ministerija pasirašė energijos vartotojų švietimo ir konsultavimo susitarimą. Juo „Ignitis“ įsipareigoja šviesti ir konsultuoti vartotojus energijos vartojimo efektyvumo didinimo klausimais taip padedant vartotojams mažinti energijos vartojimo kaštus bei didinti energijos vartojimo efektyvumą, kovoti su klimato kaita.
