Projektuojant, statant ir įrenginėjant šiuolaikinius gyvenamuosius namus itin daug dėmesio skiriama aukšto jų energinio efektyvumo ir komfortiškų gyvenimo sąlygų patalpų viduje užtikrinimui. Dėl šios priežasties daugelyje naujų pastatų neapsieinama be rekuperacinės sistemos. Kokia jos funkcija ir kaip išsirinkti tinkamą sprendimą?
Būdas vėdinti namus taupant energiją ir pinigus
Atsinaujinančiai energijai prioritetą teikiančios integruotos energetikos paslaugų bendrovės „Ignitis grupės“ energinio efektyvumo programos vadovė Asta Vaitulevičė sako, kad rekuperacinė sistema yra automatizuotam patalpų vėdinimui skirtas inžinerinis sprendinys. Jis ne tik leidžia užtikrinti gerą oro kokybę patalpose, bet ir daryti tai nešvaistant energijos bei taupant pinigus.
„Siekiant didinti pastatų efektyvumą jiems yra keliami vis aukštesni energinio naudingumo standartai. Šiuo metu visi Lietuvoje statomi nauji namai turi būti A++ energinio naudingumo klasės. Norint, kad namas ją atitiktų, jis turi būti itin sandarus. Taip minimizuojami šilumos nuostoliai ir užtikrinamas ekonomiškas energijos išteklių naudojimas. Tai svarbu ne tik mažinant namo eksploatavimo kaštus, bet ir poveikį aplinkai, CO2 pėdsaką. Tačiau gerai užsandarinus namą apribojama oro cirkuliacija tarp pastato vidaus iš išorės. Dėl to be papildomų inžinerinių sprendimų tampa sudėtinga užtikrinti žmonėms palankų mikroklimatą. Rekuperacinė sistema šią problemą išsprendžia“, – sako A. Vaitulevičė.
Leidžia susigrąžinti iki 95 proc. šilumos energijos
Anot A. Vaitulevičės, jei patalpas vėdinant per pravirus langus, jos kartu ir atšaldomos, tai rekuperacinė sistema palaiko oro cirkuliaciją tarp vidaus ir išorės išlaikydama patalpose pastovią temperatūrą. Žiemą rekuperatoriuje esantis šilumokaitis iš patalpų šalinamo oro šilumos energiją perduoda iš lauko paimamam šviežiam orui. Dėl to vėdinamos patalpos neatvėsta ir jų nereikia labiau šildyti. Vasarą tam, kad patalpos neįkaistų ir jų nereikėtų intensyviau kondicionuoti, karštas oras iš lauko atvėsinamas patalpoje esančiu žemesnės temperatūros oru.
„Tarp šviežio lauko ir panaudoto patalpų oro vyksta šilumos mainai, leidžiantys užtikrinti efektyvų energijos naudojimą, sumažinant elektros ar dujų suvartojimą. Taip vėdinant namus, priklausomai nuo konkretaus rekuperatoriaus efektyvumo, susigrąžinama 80-95 proc. šilumos energijos. Taigi gaivus oras ir komfortiška aplinka namuose užtikrinama mažesnėmis energijos sąnaudomis“, – pažymi A. Vaitulevičė.
Norint išvengti drėgmės, pelėsio ir ligų – rekuperatorius būtinas
Nepriklausomos inžinerinių sistemų projektavimo, tvarių pastatų vertinimo ir energinio efektyvumo konsultacijų bendrovės „Mepco“ Energinio efektyvumo skyriaus vadovas Gediminas Šilanskas sako, kad, nors Statybos techninis reglamentas nenumato reikalavimo naujai statomuose namuose įrengti rekuperacines sistemas, tačiau praktikoje be jų išsiversti šiandien iš esmės neįmanoma.
„Norint gyventi aukštos energinio naudingumo klasės name ir džiaugtis gera oro kokybe, rekuperatorius yra būtinas. Be automatizuoto vėdinimo patalpose bus drėgna, gali rasoti langai, atsirasti pelėsis, taip pat nesišalins nemalonūs kvapai, laikysis aukšta CO2 koncentracija. Dėl to gyventojai gali jaustis prastai ir dažniau sirgti. Be to, rekuperatoriai turi filtrus, kurie gali apsaugoti patalpas nuo įvairios taršos – dulkių, kietųjų dalelių, žiedadulkių. Tad, kalbant apie komfortiško patalpų mikroklimato palaikymą, rekuperatorius yra esminis inžinerinis komponentas“, – sako G. Šilanskas.
Renkantis svarbu nepamiršti įvertinti esminių parametrų
Dėl to, G. Šilansko teigimu, rekuperacinę sistemą reikėtų rinktis apgalvotai. Anot eksperto, svarbu atsižvelgti į du pagrindinius faktorius – šilumos atgavimo efektyvumą, išreikštą procentais, ir elektrinių ventiliatorių efektyvumą, išreikštą kilovatvalandėmis vienam kubiniam metrui. Pirmasis rodiklis turėtų būti kuo aukštesnis, o antrasis – kuo žemesnis. Taip pat reikėtų dar projektavimo etape pagal patalpų plotą ir paskirtį tinkamai įvertinti reikiamus vėdinimo sistemos oro tiekimo pajėgumus.
„Be to, svarbu pasirinkti konkrečioms patalpoms optimalios galios įrangą. Pernelyg galingas įrenginys užims daugiau vietos, kainuos brangiau ir nebus efektyviai išnaudojamas. Per mažos galios rekuperatorius dažniau veiks maksimaliu pajėgumu, dėl to kels daugiau triukšmo, greičiau užsiterš, trumpės jo tarnavimo laikas. Optimalu, kai rekuperatoriaus elektros ventiliatoriai veikia išnaudodami 80-90 proc. savo galios“, – sako G. Šilanskas.
Anot G. Šilansko, tiek žiūrint per ekonomiškumo ir tvarumo, tiek per gyventojų sveikatos ir komforto prizmę rekuperatorius šiuolaikiniuose namuose yra nepamainomas sprendimas. Dėl to verta skirti pakankamai dėmesio ir laiko tinkamiausio varianto pasirinkimui.
