Kainų apžvalga
Kovo mėnesį vidutinė elektros energijos kaina buvo 91,98 Eur/MWh: 39,7 proc. mažesnė nei vasario mėnesį. Žemiausia kaina buvo 6,78 Eur/MWh (kovo 22 d.), o aukščiausia – 309,00 Eur/MWh (kovo 31 d.).
Svarbiausi kovo įvykiai
Saulės ir vėjo parkai
Didesnė jūrinio vėjo parko nauda
Energetikos ministerija pateikė viešai konsultacijai Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimus. Taip siekiama užtikrinti didesnę jūrinio vėjo parko naudą vartotojams, išplėsti paramos gavėjų ratą ir sumažinti projekto kainą. Skaičiuojama, kad jūrinio vėjo parkas vidutinę elektros kainą vartotojams galėtų sumažinti apie 3 Eur/MWh, o vartotojų finansinis prisidėjimas prasidėtų tik nuo 2033 m. Pakeitimuose numatyta atsisakyti jūrinio vėjo parko elektros persiuntimo pirmumo teisės, taip subalansuojant konkurencines sąlygas su sausumos elektrinėmis.
Lengvesnės sąlygos įsirengiantiems saulės ir vėjo elektrines
Energetikos ministerija palengvino sąlygas savivaldybėms įsirengti saulės ar vėjo elektrines. Sudaryta galimybė gauti finansavimą ne tik projektams, bet ir su prievolių užtikrinimu susijusioms išlaidoms. Savivaldybėms siūlomos lengvatinės paskolos padės pereiti prie pigesnės ir žalios energijos. Taip siekiama sumažinti energetikos išlaidas ir didinti energetinį savarankiškumą. Be to, tęsiama parama gyventojams ir verslui investuoti į atsinaujinančią energiją, energijos kaupimo įrenginius bei kitas tvarias iniciatyvas. Atsinaujinančių energijos išteklių plėtrai bendrai skirta beveik 800 mln. eurų.
Inovacijos ir investicijos
Parama energijos kaupimo įrenginiams
Energetikos ministerija atnaujino energijos kaupimo įrenginių įsirengimo skatinimo tvarką – išplėtė paramos gavėjų ratą ir leido įsirengti dvigubai didesnės talpos kaupiklius.
Kovo 25 d. Lietuvos energetikos agentūra paskelbė 18 mln. eurų paramos kvietimą. Į paramą galės pretenduoti viešieji juridiniai asmenys, verslo įmonės ir ūkininkai, kurie jau turi atsinaujinančios energijos elektrines. Planuojama, kad iki 2026 m. bus įrengta 93,8 MWh kaupimo pajėgumų, o paramos intensyvumas, priklausomai nuo įrenginio tipo, sieks iki 30 proc.
Energetikos infrastruktūra
„NordBalt“ jungties gedimas
Kovo 29 d. buvo atsijungusi Lietuvos ir Švedijos elektros jungtis „NordBalt“. Pirminiais duomenimis, aukštos įtampos nuolatinės srovės jungtis atsijungė dėl gedimo keitiklio stotyje Švedijos pusėje. Gedimo priežastis vis dar nustatinėjama. Atsijungus „NordBalt“ aktyvuoti rezervai, vartotojams Lietuvoje elektros energijos perdavimas nesutriko, tačiau turėjo didelės įtakos kainai.
Balansavimo energijos mainų platforma
„Litgrid“ prisijungė prie Europos balansavimo energijos mainų platformos PICASSO. Tai reikšmingas žingsnis sustiprinant Baltijos šalių rinkos integraciją su Europa ir didinant balansavimo rinkos efektyvumą. PICASSO didina ekonominį ir techninį efektyvumą integruojant Europos balansavimo rinkas ir užtikrinant elektros sistemų saugumą. Sinchronizacija su kontinentine Europa ir prisijungimas prie PICASSO sustiprina viso regiono energetinį saugumą ir nepriklausomybę.
Numatomos balandžio mėnesio tendencijos
Ateities didmeninės elektros energijos kontraktų (angl. conventional-forward) prognozės rodo, kad balandžio mėnesį vidutinė elektros energijos kaina gali didėti 4,21 proc. ir vidutinė mėnesio kaina gali pasiekti apie 96,06 Eur/MWh. Tokiems pokyčiams daugiausia įtakos turės nepastovi saulės energijos generacija bei nežymiai mažėjanti vėjo generacija. Prie galimo kainos augimo taip pat prisideda didesnės balansavimo išlaidos, susidarančios dėl vis dar augančios saulės išteklių instaliuotos galios (tiek gaminančių vartotojų, tiek komercinių parkų). Aukštos įtampos nuolatinių srovių nenumatyti atsijungimai tarp Baltijos šalių yra dar vienas faktorius, kuris daro neigiamą įtaką elektros kainos pokyčiams.
