Kainų apžvalga
Spalio mėnesį vidutinė elektros energijos kaina buvo 105,03 Eur/MWh, 25,02 proc. didesnė lyginant su rugsėjo mėnesiu. Žemiausia vidutinė paros kaina buvo 9,77 Eur/MWh (spalio 5 d.), o aukščiausia – 291,14 Eur/MWh (spalio 7 d.).
Svarbiausi spalio įvykiai
Saulės ir vėjo parkai
Vėjo generacijos įtaka kainoms
Pagal „Litgrid“ duomenis, spalį sustiprėjusi vėjo generacija buvo svarbiausias veiksnys, mažinęs elektros kainas Baltijos regione. 43-čią savaitę vėjo generacijos augimas elektros kainas sumažino apie 38 proc., net ir Kruonio HAE transformatorių pastotės rekonstrukcijos darbams ribojant sistemos lankstumą. 44 savaitę kainų lygis atsistatė, nes atšalo orai ir išaugo elektros paklausa. Mėnesio pabaigoje vėjo generacija vėl augo 16 proc., o vietinės elektrinės patenkino apie 70 proc. Lietuvos elektros poreikio.
Tokia dinamika rodo aukštą Baltijos rinkos elastingumą ir didelę vėjo generacijos įtaką trumpalaikiams kainų svyravimams. Vėjo generacija mažina importo poreikį ir didina energetikos sistemos savarankiškumą.
Inovacijos ir investicijos
Baterijų energijos kaupimo sistema
Baltijos elektros rinkoje prasidėjo kaupimo technologijų integracija. Spalio mėnesį prie balansavimo rinkos Lietuvoje prisijungė pirmoji komercinė baterijų energijos kaupimo sistema (BESS). 1 MW galios ir 2 MWh talpos sistema jau teikia balansavimo paslaugas ir įsitraukia į momentinių pasiūlos–paklausos svyravimų valdymą.
BESS leidžia greitai absorbuoti perteklinę gamybą, kai vėjo ar saulės elektrinės gamina daugiau energijos nei vartojama, o gamybai sumažėjus – akimirksniu padengia trūkumus. Taip slopinami kainų šuoliai ir padedama kontroliuoti rinkos volatilumą, kuris didėja augant atsinaujinančių energijos išteklių generacijai.
Energijos kaupimo įrenginių finansavimas
Spalį Energetikos ministerija paskelbė 45 mln. eurų finansavimo kvietimą juridiniams asmenims elektros energijos kaupimo įrenginiams diegti. Dėl itin didelio rinkos aktyvumo jis buvo uždarytas anksčiau nei planuota – bendra paraiškų vertė beveik dvigubai viršijo skirtą sumą. Numatomi pajėgumai siekia daugiau kaip 1,5 GW galios ir virš 3,2 GWh talpos.
Didelė paklausa rodo, kad kaupimo sprendimai tampa strategiškai svarbūs, nes padeda užtikrinti sistemos stabilumą, mažinti kainų svyravimus ir balansavimo kaštus.
Energetikos infrastruktūra
Nauja „Litgrid“ skirstykla
„Litgrid“ prie Kretingos statys naują skirstyklą. Projektas sustiprins perdavimo tinklą vakarų Lietuvoje ir užtikrins patikimesnį elektros tiekimą geležinkelių elektrifikacijai. Tai dar vienas žingsnis link transporto dekarbonizacijos ir infrastruktūros modernizavimo, kuris mažins energetinės sistemos priklausomybę nuo iškastinio kuro.
Ribojami planiniai atjungimai
„Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) žiemos metu ribos ir trumpins planinius tinklo atjungimus. Tokie veiksmai užtikrins didesnį tinklo patikimumą piko metu, o taip pat leis sumažinti balansavimo kainų šuolių riziką didelės paklausos dienomis. Šis sprendimas rodo operacinį pasirengimą žiemai ir aukštą energijos tiekimo patikimumo prioritetą.
Numatomos lapkričio mėnesio tendencijos
Ateities didmeninės elektros energijos kontraktų (angl. conventional-forward) prognozės leidžia tikėtis, kad lapkričio mėnesį vidutinė elektros energijos kaina bus kiek mažesnė nei spalį – gali pasiekti apie 84,66 Eur/MWh.
Lapkričio mėnesį numatoma standartinė šiam mėnesiui elektros energijos kaina, tačiau ji bus žemesnė nei spalio mėnesį (105,03 Eur/MWh). Elektros energijos vartojimas auga, o saulės generacija mažėja, tačiau didėjanti vėjo generacija subalansuoja elektros kainas. Pagrindinį kainų foną toliau formuoja Baltijos šalių balansavimo kaštai ir į ateitį fiksuotų kontraktų kreivė. Analitikai pažymi, kad dėl didėjančių balansavimo kaštų, Baltijos šalyse auga išankstinių kainų kreivė (angl. price forward curve). Lapkritį nėra numatyta planinių pagrindinių tarpvalstybinių jungčių remontų, todėl jos turėtų veikti pilnu pajėgumu.
