Kainų apžvalga
ELEKTROS KAINOS POKYTIS
-19,4 % 
LIEPA
75,63 €/MWh
BIRŽELIS
93,80 €/MWh
Liepos mėnesį vidutinė elektros energijos kaina buvo 75,63 Eur/MWh: 19,4 proc. žemesnė lyginant su birželio mėnesiu. Žemiausia kaina buvo 17,36 Eur/MWh (liepos 28 d.), o aukščiausia – 132,36 Eur/MWh (liepos 15 d.).
Svarbiausi liepos įvykiai
Saulės ir vėjo parkai
Nauji prijungimai prie tinklo
Per pirmąjį 2026 m. pusmetį prie elektros tinklo prijungtų naujų elektrinių ir energijos kaupimo įrenginių bendra galia siekė 752 MW. Iš jų 597 MW sudarė saulės elektrinės, 134 MW – energijos kaupimo įrenginiai, o likusią dalį – vėjo elektrinės ir kiti gamybos pajėgumai.
Planuojama finansinė parama
Energetikos ministerija paskelbė finansinės paramos kvietimų planą. Iki 2026 m. pabaigos numatoma paskelbti beveik 229 mln. eurų vertės kvietimų, apimančių investicijas į atsinaujinančią energetiką, energijos kaupimą, energijos vartojimo efektyvumą ir energetikos infrastruktūros modernizavimą.
Teisinio reguliavimo pokyčiai
Seimas pritarė Atsinaujinančių išteklių energetikos ir Elektros energetikos įstatymų pakeitimams. Pakeitimais išsaugomas dabartinis dvipusės apskaitos (angl. net metering) modelis daugiau kaip 193 tūkst. gaminančių vartotojų, atsisakoma 2 GW plėtros ribos ir nustatoma nauja kaštų paskirstymo tvarka. Nuo 2027 m. gaminantys vartotojai už dvipusės apskaitos paslaugą mokės ne daugiau kaip 1 ct/kWh, o likusiems elektros vartotojams taikoma dedamoji negalės viršyti 0,3 ct/kWh. Taip pat numatyta, kad kompensacija už sukauptą, bet nesuvartotą elektros energiją bus apskaičiuojama pagal svertinį biržos kainų vidurkį.
Inovacijos ir investicijos
Tinklų plėtros planas
„Litgrid“ ir „Amber Grid“ pristatė bendrą dešimties metų energetikos tinklų plėtros planą. Plane pirmą kartą integruotai vertinama elektros, gamtinių dujų ir vandenilio infrastruktūros plėtra. Numatoma plėsti elektros perdavimo tinklą ir stiprinti sistemos lankstumą. Iki 2035 m. planuojama Lietuvoje įrengti apie 275 km ilgio vandenilio vamzdynų, kurie taptų Baltijos regiono vandenilio tinklo dalimi ir ateityje būtų sujungti su Europos vandenilio koridoriais.
Augantis lankstumo poreikis
„Litgrid“ vertinimu, iki 2035 m. Lietuvos elektros sistemai reikės apie 3 GW papildomų lanksčiųjų elektros energijos įrenginių. Sparčiai augant saulės ir vėjo elektrinių pajėgumams, elektros sistemos balansavimui reikės daugiau energijos kaupimo sistemų, lankstaus vartojimo ir kitų balansavimo sprendimų. Pasak operatoriaus, lankstumas taps viena svarbiausių sąlygų tolesnei atsinaujinančios energetikos plėtrai.
Elektrifikacijos veiksmų planas
Europos Komisija pristatė Elektrifikacijos veiksmų planą (Electrification Action Plan). Jame numatytos priemonės, skirtos spartinti transporto, pramonės ir šildymo sektorių elektrifikaciją, efektyviau išnaudoti elektros tinklus bei skatinti lankstų elektros vartojimą. Komisijos vertinimu, didesnė elektrifikacija mažins priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro, stiprins Europos konkurencingumą ir padės sparčiau siekti klimato tikslų.
Energetikos infrastruktūra
Baltijos šalių rezerviniai pajėgumai
Baltijos šalių energetikos ministrai susitarė kartu vystyti rezervinius pajėgumus, skirtus kritinės energetikos infrastruktūros apsaugai. Bendri rezerviniai pajėgumai būtų pasitelkiami ekstremalių situacijų metu, siekiant užtikrinti elektros sistemų veikimą ir greitesnį reagavimą į galimas grėsmes. Tai dar vienas žingsnis stiprinant regioninį energetinį saugumą po Baltijos šalių sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais.
Numatomos rugpjūčio mėnesio tendencijos
Rugpjūčio ateities didmeninės elektros energijos kontraktų signalai rodo, kad vidutinė elektros kaina Lietuvoje gali siekti apie 98,56 Eur/MWh. Tai ženklas, kad vasaros pabaigoje rinka numato didesnę kainų kilimo riziką. Tolimesnę kainų dinamiką lems regiono elektros sistemos balansas – atsinaujinančių išteklių generacija, tarpvalstybinių jungčių prieinamumas ir kuro rinkų pokyčiai.
