Kainų apžvalga
ELEKTROS KAINOS POKYTIS
41,4 % 
GEGUŽĖ
82,33 €/MWh
BALANDIS
58,23 €/MWh
Gegužės mėnesį vidutinė elektros energijos kaina buvo 82,33 Eur/MWh, 41,4 proc. didesnė lyginant su balandžio mėnesiu. Žemiausia kaina buvo 4,69 Eur/MWh (gegužes 2 d.), o aukščiausia – 133,66 Eur/MWh (gegužės 7 d.).
Svarbiausi gegužės įvykiai
Saulės ir vėjo parkai
Vietinės generacijos poveikis kainoms
Gegužę Lietuvos elektros rinkoje toliau ryškėjo struktūrinis atsinaujinančios generacijos poveikis kainodarai. Atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) gamyba padėjo išlaikyti žemesnį kainų lygį nei dalyje didžiųjų Europos prekybos zonų. To pasiekta nepaisant elektros kainų jautrumo vėjo generacijos svyravimams ir tarpvalstybinių jungčių apribojimams. Ši tendencija rodo didėjantį vietinės generacijos vaidmenį formuojant elektros kainų dinamiką Baltijos regione.
Naujas generacijos rekordas
Lietuvoje užfiksuotas naujas savaitinės saulės generacijos rekordas. Gegužės 11–17 dienomis saulės elektrinės pagamino 68 GWh elektros energijos. Ši generacija leido dalį savaitės padengti apie 93 proc. šalies elektros poreikio, o vidutinė elektros kaina sumažėjo 4 proc. Saulės elektrinių plėtra vis ryškiau formuoja dienos kainų profilį – didina skirtumus tarp žemesnių kainų dienos metu ir aukštesnių vakare.
Inovacijos ir investicijos
Energijos kaupimo pajėgumai
Per 2026 m. pirmąjį ketvirtį „Litgrid“ prie perdavimo tinklo prijungė trečią komercinį baterijų parką, o „NordBalt“ prieinamumas siekė 99,3 proc. Kaupimo pajėgumai tampa vis svarbesni energetikos sistemai, nes kainą vis dažniau formuoja ne vien generacijos dydis, bet ir gebėjimas valdyti AEI svyravimus.
Žaliasis vandenilis ir sintetinis metanas
Panevėžyje planuojamas žaliojo vandenilio ir sintetinio metano gamybos projektas (iki 120 MW). Jo elektros poreikis ateityje galėtų siekti iki 3,4 TWh per metus. Tokie projektai signalizuoja apie augantį ilgalaikės elektros paklausos potencialą Lietuvoje bei spartėjančią „Power-to-X“ technologijų integraciją į energetikos sistemą.
Energetikos infrastruktūra
Civilinės saugos pratybos
„Litgrid“ Utenos pastotėje surengė civilinės saugos pratybas ir įrengė užpilamuosius apsauginius barjerus. Perdavimo tinklo atsparumas tampa vis svarbesniu energetikos sistemos prioritetu, augant dėmesiui kritinės infrastruktūros apsaugai ir veiklos tęstinumui.
Jungtis su Lenkija
Gegužę „Litgrid“ paskelbė valdomų šuntinių reaktorių (220 kV) pirkimą strateginei „Harmony Link“ jungčiai su Lenkija. Šie įrenginiai bus naudojami reaktyviosios galios ir įtampos valdymui perdavimo tinkle. Tai tampa vis svarbiau Baltijos regione augant AEI gamybai ir didėjant tarpvalstybinių elektros srautų apimtims. Ši technologija tinklui leidžia stabiliai veikti didesnio nepastovios generacijos kiekio sąlygomis, taip pat padeda mažinti įtampos svyravimų riziką bei efektyviau valdyti sistemos balansą.
Numatomos birželio mėnesio tendencijos
Birželio ateities didmeninės elektros energijos kontraktai rodo, kad vidutinė elektros kaina Lietuvoje gali siekti apie 68,04 Eur/MWh. Žemesnį kainų lygį turėtų palaikyti sezoniškai auganti saulės generacija, didesnė AEI gamyba regione bei mažesnis elektros vartojimas atšilus orams. Vis dėlto, rinka išliks jautri tarpvalstybinių jungčių prieinamumui, vėjo generacijos svyravimams ir hidrologinei situacijai Skandinavijoje. Tikėtina, kad vasaros laikotarpiu rinkoje toliau ryškės didesni skirtumai tarp žemesnių kainų dieną ir aukštesnių vakare.
