Kainų apžvalga
ELEKTROS KAINOS POKYTIS
-29,1 % 
BALANDIS
58,23 €/MWh
KOVAS
82,15 €/MWh
Balandžio mėnesį vidutinė elektros energijos kaina buvo 58,23 Eur/MWh: 29,1 proc. mažesnė lyginant su kovo mėnesiu. Žemiausia kaina buvo 2,08 Eur/MWh (balandžio 5 d.), o aukščiausia – 127,42 Eur/MWh (balandžio 16 d.).
Svarbiausi balandžio įvykiai
Saulės ir vėjo parkai
Auga vėjo ir saulės elektrinių galia
Lietuvoje įrengtų vėjo ir saulės elektrinių galia pasiekė 6 GW. Per metus instaliuota galia padidėjo beveik 2 GW, o nuo 2026 m. pradžios – apie 0,3 GW. Galia didėja dėl naujų saulės elektrinių projektų ir nuoseklios vėjo parkų plėtros. Auganti instaliuota galia didina vietinės generacijos dalį, mažina importo poreikį atskirais laikotarpiais ir didina eksporto regioninėmis jungtimis potencialą.
Atsinaujinančios energijos išteklių (AEI) generacija
Balandžio 14–20 d. Lietuvos vidaus elektros generacija pirmą kartą patenkino visą šalies energijos poreikį. Dėl išaugusios generacijos vidutinė elektros kaina sumažėjo apie 58 proc. lyginant su ankstesne savaite. Tai signalizuoja, kad kainų lygis gali greitai koreguotis žemyn, kai pasiūla viršija paklausą.
Stebimas kainų jautrumas trumpalaikiams pasiūlos pokyčiams. „Litgrid“ duomenimis, balandžio 13–19 d. sumažėjusi vėjo ir saulės generacija padidino kainas visame regione.
Inovacijos ir investicijos
Investicijos į elektros tinklą
Elektros tinklo plėtrai skirta 66 mln. eurų. Finansavimas nukreiptas į tinklo stiprinimą, naujų gamintojų ir vartotojų prijungimą bei infrastruktūros pritaikymą augančiam AEI kiekiui. Investicijos orientuotos į perdavimo ir skirstymo tinklų atsparumą bei lankstumą, atsižvelgiant į didėjantį generacijos nepastovumą.
Mažinama priklausomybė nuo iškastinio kuro
Europos Sąjunga (ES) spartina AEI plėtrą, taip siekdama sumažinti kainų priklausomybę nuo iškastinio kuro. Europos Komisija (EK) „AccelerateEU“ plane numato didinti elektrifikacijos lygį ir AEI pajėgumus, mažinant iškastinio kuro įtaką elektros kainai. Pastarosiomis savaitėmis dėl elektros kainos svyravimų ES importo kaštai išaugo daugiau nei 24 mlrd. eurų. Plane numatoma mažinti elektros mokesčius, peržiūrėti tinklo tarifus ir sparčiau investuoti į AEI. Šios ir kitos priemonės orientuotos į stabilesnį elektros kainų formavimą ir mažesnį jautrumą kuro kainų svyravimams.
Anglies regionų transformacija
EK stiprina nuo anglies priklausomų regionų energetikos sistemos transformaciją. To siekiama skatinant AEI plėtrą, naujų technologijų diegimą ir ekonominius pokyčius. Kuriamas ilgalaikis pasiūlos struktūros pokytis, kuris mažintų anglies generacijos vaidmenį ir didintų AEI dalį Europos elektros sistemoje.
Energetikos infrastruktūra
„LitPol Link“ jungtis
Didinamas „LitPol Link“ jungties pralaidumas eksportui į Lenkiją. „Litgrid“ įgyvendino pirmąsias technines priemones, leidžiančias efektyviau išnaudoti esamą jungties pajėgumą. Tai aktualu situacijose, kai vietinė generacija viršija elektros vartojimą ir formuojasi eksporto srautai. Jungties išnaudojimo didinimas tiesiogiai susijęs su AEI plėtra ir kainų konvergencijos procesais regione.
Drūkšių transformatorių pastotė
Balandžio pradžioje „Litgrid“ užbaigė Drūkšių transformatorių pastotės projektą, skirtą Ignalinos AE infrastruktūrai. Įrengta nauja 110/6 kV pastotė, elektros linijos ir skirstykla. Projektas užtikrina patikimą elektros tiekimą strategiškai svarbiems objektams viso Ignalinos elektrinės eksploatavimo nutraukimo laikotarpiu.
Numatomos gegužės mėnesio tendencijos
Ateities didmeninės elektros energijos kontraktų signalai rodo, kad gegužę vidutinė elektros kaina Lietuvoje gali siekti apie 62,39 Eur/MWh ir būti kiek aukštesnė nei balandį. Kainų pokyčių tendencijas lemia sezoniškumas ir auganti generacija.
Tarpvalstybiniai srautai išlieka vienu svarbiausiu kainą formuojančiu veiksniu. Nors „Litgrid“ jau įgyvendino pirmąsias priemones didinant „LitPol Link“ jungties pralaidumus (eksportas trumpais periodais padidintas iki ~230 MW), reikšmingesnis pralaidumo didėjimas numatomas tik tolimesniais etapais.
Artimiausiu laikotarpiu kainų lygis išliks jautrus jungčių prieinamumui, hidrologinei situacijai Skandinavijoje ir vietinės generacijos svyravimams. Nepaisant žemėjančios ateities kainų (angl. forward) kreivės, trumpalaikis kainų volatilumas gali išlikti reikšmingas.
