Kainų apžvalga
Vasario mėnesį vidutinė elektros energijos kaina buvo 155,43 Eur/MWh: 1,9 proc. didesnė lyginant su sausio mėnesiu. Žemiausia kaina buvo 51,74 Eur/MWh (vasario 21 d.), o aukščiausia – 389,01 Eur/MWh (vasario 3 d.).
Svarbiausi sausio įvykiai
Saulės ir vėjo parkai
Naujas vėjo parkas Akmenės rajone
Akmenės rajone prie perdavimo tinklo prijungtas 100 MW galios vėjo elektrinių parkas. Jis padidins vietinės gamybos pajėgumus. Vis tik, dėl silpno vėjo, trumpuoju laikotarpiu parkas neturės poveikio elektros energijos kainoms. Šis bei kiti tokio dydžio projektai vidutiniu laikotarpiu padidina pasiūlą, o aukštų kainų periodais sumažina priklausomybę nuo importo.
Inovacijos ir investicijos
Finansuojama viešojo sektoriaus elektrifikacija
Susisiekimo ministerija papildomai skyrė 12 mln. eurų viešojo sektoriaus automobilių parko elektrifikacijai. Papildomas finansavimas paspartins viešojo sektoriaus elektrifikaciją, o tai ilgainiui padidins elektros paklausą. Didmeninės rinkos požiūriu, šis pokytis sustiprins struktūrinę paklausos augimo kryptį ir padidins poreikį tinklų pajėgumui bei sistemos lankstumui.
Investicijos į elektros tiekimo patikimumą ir saugumą
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) suderino elektros energijos perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ Alytaus transformatorių pastotės rekonstravimo investicijų projektą. Jo vertė siekia 3,7 mln. Eur. Taip pat suderintas „Ignitis gamybos“ 17,5 mln. Eur vertės investicijų projektas Elektrėnų komplekse. Investicijos į elektros energijos gamybos ir perdavimo ir infrastruktūrą stiprina sistemos patikimumą, stabilumą ir tiekimo saugumą. Taip didinamas sistemos atsparumas staigiems vartojimo šuoliams ir mažinama ekstremalių kainų rizika.
Nauja skirstykla šalia Kretingos
„Litgrid“ pasirašė Kretingos traukos pastotės 110 kV skirstyklos statybos ir prijungimo prie perdavimo tinklo sutartį. Šis projektas prisidės prie valstybinės svarbos geležinkelio elektrifikavimo projekto Vilnius–Klaipėda. Šis projektas žymi ilgalaikę sistemos transformaciją ir struktūrinį elektros paklausos augimą, kuris didins bazinę sistemos apkrovą.
Energetikos infrastruktūra
Rekordinis elektros vartojimas
„Litgrid“ duomenimis, sausio pabaigoje Lietuvoje pasiektas istoriškai didžiausias elektros suvartojimas. Tai rodo, kad žiemos laikotarpiu staiga išaugusi energijos paklausa yra kritiškai svarbus veiksnys formuojantis kainoms. Kai paklausa itin didelė, net ir maži pasiūlos apribojimai gali sukelti neproporcingus kainų šuolius.
Baltijos šalių infrastruktūros plėtra
Vasario 11 d. Rygoje vyko Pasaulio energetikos tarybos organizuota konferencija „Energetikos plėtros kryptys Baltijos jūros regione“. Čia aptartos Baltijos šalių bendros infrastruktūros plėtros kryptys, tarpvalstybinių jungčių vystymas ir atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) integracija. Baltijos rinka veikia kaip integruota zona, todėl būtina koordinuota plėtra, taip mažinant struktūrinius pasiūlos trūkumus ir kainų skirtumus tarp regionų.
Hibridinė jungtis Baltijos jūroje
Vokietija, Latvija ir Lietuva planuoja Baltijos jūroje tiesti hibridinę jungtį. Vokietijos „TSO 50Hertz“ su Latvijos ir Lietuvos operatoriais pasirašė ketinimų deklaraciją dėl 600 km ilgio povandeninės jungties, kuri galėtų integruoti apie 2 GW galios jūrinio vėjo pajėgumų. Projektas sustiprintų Baltijos šalių integraciją į kontinentinės Europos rinką ir padidintų likvidumą. Didesnio pralaidumo jungtys sąlygoja mažesnę kainų fragmentaciją, efektyvesnį AEI eksportą ir ilgainiui mažėjantį regioninį kainų nepastovumą.
Numatomos kovo mėnesio tendencijos
Ateities didmeninės elektros energijos (angl. conventional-forward) kontraktai signalizuoja kainų normalizaciją kovą. Prognozuojama, kad vidutinė mėnesio kaina gali siekti apie 89,72 Eur/MWh. Tokia kaina būtų mažesnė nei sausį ir vasarį, o taip pat žemesnė lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai (91,98 Eur/MWh).
Kovo mėnesį neveiks 700 MW galios „NordBalt“ jungtis, todėl Baltijos regiono kainodara bus labiau priklausoma nuo vietinės generacijos, balansavimo kaštų ir likusių tarpvalstybinių pralaidumų. Esant ribotam importo potencialui, išlieka padidėjusi trumpalaikio kainų volatilumo tikimybė, nepaisant žemesnės mėnesio vidurkio projekcijos.
