Kainų apžvalga
Gruodžio mėnesį vidutinė elektros energijos kaina buvo 83,94 Eur/MWh, 24,3 proc. mažesnė lyginant su lapkričio mėnesiu. Žemiausia kaina buvo 1,55 Eur/MWh (gruodžio 27 d.), o aukščiausia – 198,63 Eur/MWh (gruodžio 1 d.).
Svarbiausi gruodžio įvykiai
Saulės ir vėjo parkai
Gaminančių vartotojų apskaitos pakeitimai
Vyriausybė pritarė įstatymų pakeitimams, kurie užtikrins tolesnę gaminančių vartotojų plėtrą išlaikant dvipusės apskaitos modelį, tačiau labiau subalansuos tinklo kaštus ir tiekėjų praradimus. Buitiniai ir smulkieji verslo vartotojai išlaikytų stabilumą, nes ir toliau galėtų pagamintą elektrą saugoti tinkle ir susigrąžinti, kai jos reikia. Jiems elektra pabrangtų iki 1 ct/kWh (be PVM), o kiti elektros vartotojai pakeitimų poveikį pajustų minimaliai – jiems energija brangtų iki 0,2 ct/kWh. Siūlomas modelis padeda išlaikyti subsidijavimo skaidrumą, tiekėjams leidžia lengviau prognozuoti poreikį, o taip pat išlaiko paskatą investuoti į saulės elektrines ir kaupiklius.
Naujas vėjo elektrinių gamybos rekordas
Gruodžio 11 d. vėjo elektrinės gamino rekordiškai daug – iki 1558 MWh. Išaugusi vėjo generacija ir dėl šiltų orų sumažėjęs energijos poreikis lėmė reikšmingą kainų kritimą. Gruodžio 8–14 d. vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina sumažėjo 45 proc. Tai iliustruoja, kad Baltijos regione didmeninė elektros kaina vis labiau priklauso nuo trumpalaikių meteorologinių veiksnių. Atsiradus didelei vėjo pagamintos energijos pasiūlai, kainos staiga krenta, tačiau didėja kainų nepastovumas ir sisteminis poreikis balansavimui bei kaupimui.
Inovacijos ir investicijos
Prie tinklo prijungta didžiausia baterijų sistema
Prie Lietuvos perdavimo tinklo prijungta didžiausia komercinė baterijų energijos kaupimo sistema – Kaišiadorių rajone „Vėjo galia“ vystoma 107,3 MWh talpos baterijų sistema. Pirmas tokio masto kaupimo projektas veiks komercinėmis sąlygomis ir teiks balansavimo bei kitas sistemines paslaugas be valstybės subsidijų. Tai struktūrinis lūžis Lietuvos elektros rinkoje, nes privačių investuotojų didelės talpos kaupikliai tampa pilnaverčiais perdavimo sistemos dalyviais ir pradeda formuoti rinkos lankstumo pasiūlą.
Naujas dalyvis balansavimo rinkoje
Prie balansavimo rinkos prisijungė naujas dalyvis – „Energy balancing“. Jis naudos virtualią elektrinę, jungiančią skirtingus atsinaujinančios energetikos elektros gamintojus. Toks sprendimas rodo perėjimą nuo pavienių technologijų prie sisteminių lankstumo sprendimų, kurie ilgainiui gali mažinti balansavimo kainų svyravimus.
Rekordinis elektros suvartojimas elektromobilių įkrovimui
2025 m. lapkritį fiksuotas rekordinis mėnesinis elektros suvartojimas viešosiose elektromobilių įkrovimo stotelėse – 1,93 GWh. Didėjančią tendencija liudija apie spartėjančią elektrifikaciją transporto sektoriuje. Elektromobilių įkrovimui sunaudojami elektros kiekiai kol kas nedideli, tačiau ilgainiui jie taps reikšmingi formuojant paklausą ir balansavimo poreikius.
Energetikos ministerijos finansinės parama 2026 m.
Energetikos ministerija numato kvietimus investicijoms į atsinaujinančią energetiką, energijos vartojimo efektyvumą regionuose ir energetikos infrastruktūrą. Tai aiškus signalas rinkai, kad 2026 m. numatomos aktyvios investicijos. Valstybės parama išlieka svarbi mažinant riziką projektams, priklausomiems nuo kainų nepastovumo ir tinklų pajėgumų.
Energetikos infrastruktūra
Didinamas jungčių su Lenkija pralaidumas
Parengta koncepcija, pagal kurią iki 2026 m. pab. elektros eksporto į Lenkiją per „LitPol Link“ jungtį pralaidumai galėtų siekti iki 365 MW, o importo – iki 200 MW. Gerinama kitos svarbios Lietuvos ir Lenkijos jungties infrastuktūra – „Harmony Link“ projektui perkami penki autotransformatoriai. Šios iniciatyvos rodo nuoseklų pasirengimą didesniems tarpvalstybiniams elektros srautams ir Baltijos regiono integracijai į kontinentinės Europos rinką. Pralaidumų didinimas kartu su infrastruktūros stiprinimu ilgainiui gali amortizuoti kainų šuolius.
Numatomos sausio mėnesio tendencijos
Ateities didmeninės elektros energijos kontraktų (angl. conventional-forward) prognozės leidžia tikėtis, kad sausio mėnesį vidutinė elektros energijos kaina gali siekti apie 85,95 Eur/MWh.
Sausio mėnesį numatoma standartinė šiam mėnesiui elektros energijos kaina, tačiau lyginant su gruodžiu (83,94 Eur/MWh) ji bus aukštesnė. Elektros vartojimas auga, nes sausį numatomi šaltesni orai, tačiau didėjanti vėjo gamyba subalansuoja elektros kainas. Kainų tendencijas taip pat formuoja Baltijos šalių balansavimo kaštai ir į ateitį fiksuotų kontraktų kreivė. Analitikai pastebi, kad dėl augančių balansavimo kaštų Baltijos šalyse auga išankstinių kainų kreivė (angl. price forward curve), sudaroma pagal į ateitį sukontraktuotus PPA (angl. power purchase agreement) kiekius tarp elektros energijos gamintojų ir tiekėjų.
Sausio mėnesį nenumatyta planinių pagrindinių tarpvalstybinių jungčių remontų, todėl kainų prognozės remiasi pilnu jungčių pajėgumu ir gali būti vertinamos kaip pakankamai tiksliai atspindinčios rinkos situaciją.
