Kainų apžvalga
ELEKTROS KAINOS POKYTIS
-47,1 % 
KOVAS
82,15 €/MWh
VASARIS
155,43 €/MWh
Kovo mėnesį vidutinė elektros energijos kaina buvo 82,15 Eur/MWh: -47,1 proc. mažesnė lyginant su vasario mėnesiu. Žemiausia kaina buvo 9,88 Eur/MWh (kovo 25 d.), o aukščiausia – 175,3 Eur/MWh (kovo 3 d.).
Svarbiausi kovo įvykiai
Saulės ir vėjo parkai
Naujas saulės parkas prijungtas prie tinklo
Šalčininkų rajone prie perdavimo tinklo prijungtas saulės elektrinių parkas. 50 MW galios naujas parkas padidins vietinės generacijos portfelį ir atsinaujinančios energijos dalį elektros sistemoje. Tai dar vienas žingsnis plečiant vietinę elektros energijos gamybą ir mažinant priklausomybę nuo importo.
Inovacijos ir investicijos
Stiprinama elektros rinka
Seime numatyta skirti dėmesio elektros rinkos stiprinimui ir atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) plėtrai. Pavasario sesijoje planuojama svarstyti įstatymų projektus, kuriais siekiama stiprinti elektros rinkos lankstumą ir vartotojų teises, tobulinti gaminančių vartotojų plėtros schemą bei užtikrinti aukštus energetinio saugumo standartus.
Baterijų rinkos plėtra
Iki 2030 m. Baltijos šalių baterijų rinka gali išaugti iki 3,5 GW. „Aurora Energy Research“ vertinimu, kainų nepastovumas ir dideli dienos kainų skirtumai Baltijos rinkoje kuria palankias investavimo sąlygas baterijų projektams. Ankstyvųjų projektų grąža gali siekti apie 13–16 proc., tačiau rinkai prisipildžius ji gali mažėti iki 9–11 proc.
Nauja baterijų kaupimo sistema
Prie perdavimo tinklo prijungta trečioji komercinė baterijų kaupimo sistema, kurios galia siekia 30 MW, o talpa – 67,7 MWh. Telšių rajone vystomas projektas prisidės prie kaupimo infrastruktūros plėtros, kuri yra kritiškai svarbi augant AEI pajėgumams. Kaupimo sistemos didina elektros tinklo balansavimo galimybes, leidžia efektyviau valdyti generacijos svyravimus ir mažina kainų volatilumą, ypač kai pasiūla viršija paklausą.
Tinklo pralaidumų žemėlapis
„Litgrid“ pristatė perdavimo tinklo pralaidumų žemėlapį. Interaktyvus žemėlapis leidžia realiu laiku matyti tinklo prijungimo galimybes skirtinguose regionuose. Investuotojams žemėlapis suteiks aiškesnį vaizdą apie galimus projektų vystymo taškus, todėl gali pagreitinti naujų generacijos projektų planavimą.
Energetikos infrastruktūra
Elektros perdavimo kokybė
„Litgrid“ pradėjo elektros perdavimo kokybę užtikrinsiančio įrenginio projektavimą Vakarų Lietuvoje. Naujas įrenginys Darbėnų skirstykloje padės reguliuoti įtampą ir reaktyviąją galią tinkle, mažins technologinius nuostolius ir prisidės prie stabilesnio elektros sistemos veikimo.
Perdavimo linijų pralaidumas
„Litgrid“ diegia naują technologiją, kuri padidins perdavimo linijų pralaidumą. Šis sprendimas leis efektyviau išnaudoti esamą tinklą ir padidinti turimus perdavimo pajėgumus. Augant energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybai, tinklo efektyvumas tampa vis svarbesniu, nes elektros kainą vis dažniau riboja ne gamybos apimtys, o tinklo galimybės perduoti energiją.
Auga vietinė energijos gamyba ir eksportas
Kovo mėnesį fiksuoti atvejai, kai Lietuvos vietinė energijos gamyba viršijo vidaus vartojimą, o didmeninės kainos trumpais laikotarpiais mažėjo iki 59 proc. Šiuos pokyčius lėmė itin didelė vėjo elektrinių gamyba, dėl kurios vietinė pasiūla perkopė paklausą. Tai leido reikšmingai padidinti elektros eksportą, ypač į Švediją, į kurią eksportuoti rekordiniai srautai. Esant palankioms oro sąlygoms, Lietuva gali veikti kaip energijos eksportuotoja, o kainodara tampa vis labiau priklausoma ne nuo vidaus balanso, bet nuo tarpvalstybinių jungčių pralaidumo ir regioninių kainų signalų.
Numatomos balandžio mėnesio tendencijos
Ateities didmeninės elektros energijos kontraktų (angl. conventional-forward) signalai rodo, kad balandį vidutinė elektros energijos kaina turėtų būti mažesnė nei kovą ir gali siekti apie 68,47 Eur/MWh. Kainų mažėjimo kryptį lemia sezoniški veiksniai – auganti saulės generacija, išliekanti reikšminga vėjo generacija bei mažėjantis šildymo poreikis, kuris slopina bendrą paklausą.
Vis dėlto, faktinis kainų lygis išliks priklausomas nuo kelių esminių kintamųjų: tarpvalstybinių jungčių pralaidumo (ypač su Šiaurės šalimis), hidrologinės situacijos Skandinavijos šalyse bei vėjo generacijos svyravimų. Dėl šių veiksnių, nepaisant žemėjančios forward kreivės, trumpalaikis kainų volatilumas gali išlikti reikšmingas, ypač esant ribotoms eksporto galimybėms ar staigiems generacijos pokyčiams.
