Kainų apžvalga
Sausio mėnesį vidutinė elektros energijos kaina buvo 152,47 Eur/MWh: 81,64 proc. didesnė lyginant su gruodžio mėnesiu. Žemiausia kaina buvo 33,08 Eur/MWh (sausio 1 d.), o aukščiausia – 241,51 Eur/MWh (sausio 26 d.).
Svarbiausi sausio įvykiai
Saulės ir vėjo parkai
Jūrinio vėjo energetikos studija
Aštuonios Baltijos jūros regiono šalių elektros perdavimo sistemų operatorės paskelbė pirmąją išsamią regioninę jūrinio tinklo infrastruktūros ir jūrinio vėjo energetikos studiją. Pagal jos duomenis, iki 2040 m. regione potencialiai galima išvystyti apie 13 GW naujų tarpvalstybinių jungčių ir iki 50 GW papildomų jūros vėjo jėgainių. Rinkos modeliavimas rodo, kad šie jungiamieji tinklai intensyviai veiktų visus metus ir žymiai sumažintų sistemos sąnaudas, kainų pikus ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus.
Inovacijos ir investicijos
Transporto sektoriuje auga elektros vartojimas
Naujausi duomenys rodo, kad augantis elektromobilių skaičius palaipsniui didina elektros vartojimą transporto sektoriuje. Nors šiuo metu poveikis bendrai paklausai dar nėra lemiamas, ilgainiui tai keis vartojimo struktūrą ir didins tinklų apkrovas, ypač tokiais atvejais, jei nebus diegiami valdomo įkrovimo sprendimai.
Kaupimo įrenginiams rezervuojama daugiau galios
Per tris mėnesius Lietuvoje kaupimo įrenginiams preliminariai rezervuota apie 1,2 GW galios. „Litgrid“ skelbia, kad augantis rezervacijų skaičius rodo didėjantį rinkos dalyvių susidomėjimą energijos kaupimo sprendimais. Tai svarbus struktūrinis signalas, nes kaupimas laikomas viena pagrindinių priemonių mažinti kainų nepastovumą ir subalansuoti sistemą esant dideliems elektros gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) svyravimams.
Lietuva pasigamins visą reikalingą energiją
Anot Energetikos ministro Žygimantas Vaičiūno, 2028 m. Lietuva turėtų pasigaminti visą šaliai reikalingą energiją. Ilgalaikiai vietinės gamybos tikslai atspindi spartų energetikos sektoriaus pokytį ir siekį mažinti priklausomybę nuo importo. Kartu tai reiškia augančius reikalavimus perdavimo ir skirstymo tinklams, balansavimui bei kaupimo infrastruktūrai.
Energetikos infrastruktūra
Investicijos į tinklų atsparumą
Europos Sąjunga (ES) numatė 113 mln. eurų lėšų Baltijos šalių ir Lenkijos elektros tinklų atsparumui stiprinti. Finansuojama iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės (CEF), skirtos sinchronizacijos kritinės infrastruktūros atsparumo projektams. Parama projektams Lietuvoje siekia 22 mln. eurų. Kritinės energetikos infrastruktūros apsauga ES lygiu finansuojama pirmą kartą – tokios galimybės buvo sukurtos dėl Baltijos šalių ir Lenkijos įgyvendinto sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais projekto.
Tinklo pertvarka
„Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) įgyvendina plataus masto tinklo pertvarką. Per šiuos metus planuojama miškingose vietovėse 700 km 10 kV įtampos oro linijų pakeisti kabelinėmis. Iki 2028 m. pabaigos po žeme bus perkelta 2 000 km miškuose nusidriekusių oro linijų. Tai pagerins tiekimo patikimumą ketvirčiui milijono klientų.
Elektros suvartojimo rekordas
Lietuvoje fiksuotas didžiausias elektros suvartojimas per visą stebėjimų istoriją. Sausio 21 d. tarp 09:30 ir 09:45 vidutinis nacionalinis elektros suvartojimas Lietuvoje pasiekė 2 586 MW. Šis rekordas rodo, kad žiemą elektros paklausa itin stipriai priklauso nuo oro temperatūros. Itin šaltais laikotarpiais sistema veikia padidintos apkrovos režimu, todėl net nedideli gamybos ar importo apribojimai gali turėti tiesioginį poveikį didmeninių kainų lygiui.
Numatomos vasario mėnesio tendencijos
Ateities didmeninės elektros energijos kontraktų (angl. conventional-forward) prognozės leidžia tikėtis, kad vasario mėnesį vidutinė elektros energijos kaina sieks apie 109,84 Eur/MWh. ir bus mažesnė nei sausį. Prognozuojama kaina yra gerokai žemesnė nei pernai tuo pačiu laikotarpiu, kai dėl itin mažos vėjo generacijos kainos buvo pakilusios iki 244,86 Eur/MWh. Šiemet rinkos aplinka kitokia. Nors Šiaurės šalių hidrobalansas išlieka žemesnis nei įprastai tokiu metu, šis rodiklis nėra pakankamai reikšmingas pakelti kainų, nes jas amortizuoja stabilios kuro kainos, pakankama vėjo gamyba ir pilnas tarpvalstybinių jungčių pajėgumas. Kainų lygiui Baltijos šalyse ir toliau didžiausią įtaką turi balansavimo kaštai ir į ateitį sudaroma forward kreivė, todėl nepaisant kainos šuolio mėnesio pradžioje, vidutinė vasario mėnesio kaina prognozuojama ženkliai žemesnė nei pernai vasarį ir nuosaikiai žemesnė nei šių metų sausį.
