Elektros rinkos tendencijos
Kovo mėnesį vidutinė elektros energijos kaina buvo 68,2 Eur/MWh – -9 proc. mažesnė lyginant su vasario mėnesiu. Žemiausia kaina buvo 24,80 Eur/MWh, o aukščiausia – 129,02 Eur/MWh.
Laikini jungčių atjungimai
Kovo 21 d., dėl planinių techninės priežiūros darbų, buvo atjungta elektros energijos jungtis su Švedija „NordBalt“. O kovo 25–29 d. dėl remonto darbų neveikė elektros jungtis su Lenkija „LitPol Link“. Abu šie atjungimai neturėjo didesnės įtakos kainoms.
„Estlink 2“ elektros jungtis tarp Suomijos ir Estijos vis dar yra atjungta ir neveiks iki pat rugpjūčio 31 d. Po sausio 25 d. įvykusio gedimo vis dar vykdomas plačios apimties remontas, o sudėtingoje pakrantės zonoje reikia pakeisti daugiau nei 500 m kabelio. Dėl šio sutrikimo ateinantį pusmetį Baltijos šalys negalės prekiauti elektra su Suomija įprastais kiekiais. Galimi perdavimo pajėgumai sumažėjo daugiau nei dvigubai – nuo 1 016 MW iki 358 MW. Dėl užsitęsusios situacijos, Suomijos ir Estijos elektros energijos rinkose gali atsirasti didesnių kainų skirtumų.
Europos investicijų banko finansavimas
„Ignitis group“ gavo 105 mln. eurų Europos investicijų banko (EIB) paskolą, skirtą Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės (KHAE) plėtrai. Planuojama įrengti penktąjį turbinos bloką ir KHAE paversti viena didžiausių energijos saugyklų Europoje. Tai leis iki 2030 m. „Ignitis group“ žaliosios gamybos pajėgumus padidinti iki 4–5 GW, taip prisidedant prie Lietuvos tikslo iki 2030 m. pasiekti 100 proc. elektros poreikio gamybos iš atsinaujinančių šaltinių.
Gamybos ir kainų šuoliai
Kovo mėnesį Lietuvoje fiksuota rekordinė saulės generacija. Kovo 6 d. 12 val. saulės elektrinės preliminariai pagamino apie 604 MW ir pagerino praėjusių metų liepos rekordą. Jau po penkių dienų, kovo 11 d., šis rekordas buvo dar kartą pagerintas ir pasiekė 606 MW. Šie rekordai elektros energijos kainoms didesnio poveikio neturėjo, kadangi tomis dienomis sumažėjo vėjo generacija.
Artimiausiais mėnesiais turėtume dažnai stebėti naujus saulės generacijos rekordus, nes prognozuojamos palankios oro sąlygos, be to Lietuvoje nuolat auga saulės elektrinių instaliuota galia.
Baltijos regiono sinchronizacija
Lietuva, Latvija ir Estija diskutuoja apie galimybes plėtoti bendrą Baltijos regiono elektros rinką. Pasak Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininko Renato Pociaus, bendra rinka leistų padidinti likvidumą bei konkurenciją tarp nepriklausomų tiekėjų. Be to, jau dabar stebimas rinkų susiliejimas, nes pastaruosius kelerius metus mažėja rinkų sujungimo techninės kliūtys, taip pat nuolat mažėja elektros energijos kainų skirtumai Baltijos šalyse.
Numatomos balandžio mėnesio tendencijos
Ateities didmeninės elektros energijos kontraktų (angl. conventional-forward) prognozės leidžia tikėtis, kad balandžio mėnesį elektros energijos kainos kils apie +40 proc. ir vidutinė kaina gali pasiekti apie 95,75 Eur/MWh. Tokio pokyčio tikimasi, numatant, kad sušilus orui sumažės elektros energijos vartojimas. Nors ir gali nežymiai kilti generacija saulės elektrinėse, tačiau panašiais tempais mažės generacija vėjo elektrinėse. Dėl to, ateinantį mėnesį kainos pokyčiui didžiausią įtaką darys mažėjantis energijos vartojimas. Taip pat, kainoms įtakos gali turėti Europoje toliau krentančios gamtinių dujų kainos ir artėjantis Suomijos Vuosaari B šiluminės elektrinės atjungimas.
Gamtinių dujų apžvalga
Vidutinė gamtinių dujų kaina kovo mėnesį buvo 26,729 Eur/MWh – 3 proc. aukštesnė nei vasario mėnesį.
Galimas gamtinių dujų tiekimo mažėjimas
Europos Sąjungoje (ES) ateinančią žiemą gali kilti energijos kainų augimo rizika, nes pasibaigs susitarimas dėl Rusijos gamtinių dujų tiekimo per Ukrainą. Nepaisant dvejus metus trunkančio karo Ukrainoje, laikomasi Maskvos ir Kijevo 2019 m. pasirašyto penkerių metų trukmės dujotiekio tranzito susitarimo. Šiam susitarimui nutrūkus, ES netektų apie 5 proc. viso savo dujų importo, daugiausia į Vidurio ir Pietryčių Europą (Vengrija, Austrija, Slovakija). Jei šis praradimas sutaptų su užsitęsusiu šalčiu, nuo dujų tranzito per Ukrainą priklausomose šalyse galėtų susidaryti „blogiausias“ scenarijus.
Ši informacija buvo paskelbta kovo 1 d. ir dujų rinkose sukėlė sumaišties – gamtinės dujos laikinai pabrango.
Lietuvos Energetikos ministerija paskelbė Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos atnaujinimą. Šiame dokumente numatoma artima ir tolima Lietuvos energetikos perspektyva: e.strategija.
Gamtinių dujų kainų pokytis
Kovą ICE biržoje TTF front-month balandžio mėn., pirmą kartą nuo praėjusių metų spalio mėnesio, gamtinių dujų kaina didėjo 3 proc. Kainos svyravo 25–29 Eur/MWh ribose.
Kovo mėnesį paprastai stebimi pokyčiai tiek gamtoje, tiek gamtinių dujų rinkoje. Didesni temperatūrų svyravimai dažnai lemia ir gamtinių dujų kainų svyravimus – atšalus orui dujų poreikis išauga, kartu ūgteli ir dujų kainos, orui atšilus rinkoje jau stebimas dujų kainų mažėjimas. Nors kovą gamtinių dujų kainos nebuvo stabilios ir šokinėjo dienos prekyboje, tačiau, kaip ir prognozuota, galiausiai stabilizavosi ir nebuvo reikšmingo vidutinės kainos pokyčio.
Gana stabilios gamtinių dujų kainos buvo ir Baltijos šalių bei Suomijos dujų rinkose. Europos požeminių dujų saugyklų užpildymas siekia 59 proc. (671 TWh). Inčiukalnio požeminės gamtinių dujų saugyklos Latvijoje užpildymas yra 46 proc. (11 TWh). Galima teigti, kad Europa buvo puikiai pasirengusi 2023–2024 m. žiemai. Šiuo metu artėjama prie žemiausios 2024 m. saugyklų užpildymo ribos, nuo kurios saugomi dujų kiekiai pradės didėti. Tikėtina, kad jau pasibaigus šaltajam laikotarpiui 2024 m. bus fiksuoti dujų saugyklų užpildymo rekordai.
Ateities tendencijos
Tikėtina, kad ateinančiais pavasario mėnesiais išliks tokios pat gamtinių dujų kainų kitimo tendencijos, kaip kovo mėnesį, nes nėra prielaidų reikšmingesniems pokyčiams.
Galima teigti, kad šiuo metu gamtinių dujų kainos pasaulio rinkose yra gana nuosaikios, nes pastaruosius 3 metus buvo daug svarbių sukrėtimų: infliacija, Rusijos pradėjo ir tebetrunkantis karas, Rusijos išprovokuotas gamtinių dujų šantažas bei kardinaliai pakeistą dujų tiekimo logistika Europai.
Kovo mėnesį gamtinių dujų rinkoje išsilaikė kainų balansas, tenkinęs ir pirkėjus, ir pardavėjus. Prognozuojama, kad yra nedidelė tikimybė, kad 2024 m. gamtinių dujų kainos ir toliau nuosekliai mažėtų arba išliktų panašiame lygyje, nes rinka vis dar yra labai trapi, o paklausos ir pasiūlos balansas lengvai pažeidžiamas.
Tikėtina, kad galimas trumpalaikis dujų kainų mažėjimas dėl dujų vartojimo mažėjimo Europoje ir kitų ES taikomų priemonių (įpareigojimų valstybes nares mažinti gamtinių dujų vartojimą, didelių dujų atsargų saugyklose). Vis tik, mažėjimo tikimybė nėra didelė lyginant su galimais kainų šuoliais, nulemtais pasaulyje vykstančių konfliktų, atskirų šalių ekonomikos nestabilumo bei vartotojų nepasitikėjimas šia energijos rūšimi.
