Elektros kainų apžvalga
Lapkričio mėnesį vidutinė elektros energijos kaina buvo 88,66 Eur/MWh: 2,9 proc. mažesnė lyginant su spalio mėnesiu. Žemiausia kaina buvo 3,05 Eur/MWh (lapkričio 16 d.), o aukščiausia – 166,25 Eur/MWh (lapkričio 12 d.).
Svarbiausi įvykiai
Saulės ir vėjo parkai
Rekordinė vėjo elektrinių generacija
Lapkričio pradžia buvo itin vėjuota, todėl vėjo elektrinės pagamino rekordiškai daug energijos. Per pirmas keturias dienas pagaminta net 121 GWh. Lapkričio 7 d. pasiektas naujas valandinis rekordas – 1 216 MW. Dėl itin didelės vietinės generacijos reikšmingai nukrito elektros kainos. Ypač mažos kainos buvo lapkričio 1 ir 2 dienomis – vidutiniškai 8 Eur/MWh. Kainų kritimui įtakos turėjo ir tai, kad penktadienį (lapkričio 1 d.) buvo laisvadienis ir energijos vartojimas buvo mažesnis nei įprastai.
Lapkričio 18–24 d. vėjo elektrinių pagaminta energija patenkino net pusę Lietuvos suvartojimo. Šiomis dienomis fiksuotas didžiausias pastarųjų metų vietos elektrinių sugeneruotas kiekis – 200 GWh.
Kinijai uždrausta prieiga prie atsinaujinančios energetikos
Lietuvos Seimas uždraudė Kinijos ir kitų šalių, keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui, įmonėms turėti prieigą prie saulės ir vėjo parkų, kurių galia didesnė nei 100 kW, o taip pat baterijų valdymo sistemų ir jų nuotolinio valdymo. Šis Elektros energetikos įstatymo pakeitimas įsigalios nuo 2025 m. gegužės 1 d. Šiuo metu Lietuvoje veikia daugiau nei 1 tūkst. tokių parkų, dalyje iš jų yra naudojama kiniška įranga. Nauji draudimai kiniškos įrangos tiesiogiai neuždraudžia, tačiau įpareigoja įdiegti papildomas kibernetinio saugumo priemones.
Inovacijos ir investicijos
Antrojo jūrinio vėjo parko konkursas
Lietuva siekia sumažinti priklausomybę nuo energijos importo ir planuoja iki 2030 m. visiškai apsirūpinti vietine elektros energija iš atsinaujinančių išteklių. Šiuo metu paskelbtas konkursas antrajam 700 MW galios jūrinio vėjo parkui Baltijos jūroje vystyti. Planuojami du parkai bendrai galėtų pagaminti apie 6 TWh žaliosios elektros energijos – maždaug pusę šalies poreikio.
Energetikos ministras Dainius Kreivys akcentuoja, kad jūrinis vėjas ne tik spręs vietinės generacijos trūkumą, bet ir prisidės prie ekonomikos augimo bei vartotojų gerovės. Konkursą laimėjęs vystytojas įsipareigos skirti lėšų aplinkosaugai ir vietos bendruomenėms.
Investicijos į žaliojo vandenilio gamybą
Airijos įmonė „N1 Capital“ svarsto galimybę investuoti į žaliojo vandenilio gamybą Lietuvoje (iki 500 MW). Šią žinią pranešė energetikos ministras D. Kreivys po susitikimo su bendrovės vadovu. Įmonė panašius projektus jau įgyvendina kitose Europos šalyse ir planuoja įvertinti investicijų galimybes Lietuvoje. Yra galimybė, kad projektai bus pradėti 2025 m. antrąjį ketvirtį. Ministras taip pat pristatė finansavimo priemones ir dinaminio tarifo įvedimą, kuris galėtų paskatinti investicijas į vandenilio gamybą. „N1 Capital“ bendrovė šiuo metu plėtoja žaliojo vandenilio, saulės bei vėjo energijos projektus Baltijos regione ir kitose Rytų Europos šalyse.
Energetikos infrastruktūra
„Litgrid“ veikla
„Litgrid“ pranešė, jog trečiąjį ketvirtį reikšmingai prisidėjo prie Baltijos šalių sinchronizacijos su kontinentinės Europos elektros tinklais. Taip pat vykdė kelis svarbius infrastruktūros projektus, įskaitant naujas elektros linijas ir „Harmony Link“ jungties planavimą. Bendrovės pajamos išaugo, tačiau pelnas sumažėjo, daugiausia dėl mažesnių elektros perdavimo pajamų ir didesnių veiklos sąnaudų. Bendrovė taip pat prisidėjo prie atsinaujinančios energetikos plėtros, prijungdama naujus saulės ir vėjo parkus. Be to, „Litgrid“ modernizavo geležinkelių infrastruktūrą, įjungdama pirmąją iš šešių traukos pastočių, kuri tieks elektrą geležinkeliams.
Planas „Teltonikos“ technologijų parkui
„Litgrid“ parengė planą „Teltonikos“ technologijų parką prijungti prie elektros tinklų 2027 m. Iki 2027 m. rugsėjo numatoma atlikti reikalingus projektavimo ir rangos darbų pirkimus, įrengti naują transformatorių pastotę, nutiesti 7 km elektros perdavimo kabelinių linijas ir prijungti vartotojo įrenginius. Sklandžiam projekto įgyvendinimui bus itin svarbus bendradarbiavimas tiek su bendrove, tiek su kitomis institucijomis.
Pasirašyta Baltijos sistemos valdymo sutartis
Baltijos šalių elektros perdavimo sistemų operatorės „Litgrid“, „Augstsprieguma tīkls“ ir „Elering“ pasirašė Baltijos sistemos valdymo regiono valdymo sutartį. Joje aptarti bendradarbiavimo principai po prisijungimo prie kontinentinės Europos sinchroninės zonos. Sutartis nustato Baltijos šalių perdavimo sistemos operatorių teises ir pareigas, susijusias su Baltijos elektros perdavimo sistemų sinchroniniu veikimu kontinentinės Europos sinchroninėje zonoje. Sutartis įsigalios įvykus Baltijos elektros sistemų sinchronizacijai su kontinentine Europa, kuri planuojama 2025 m. vasario 9 d.
Numatomos gruodžio mėnesio tendencijos
Ateities didmeninės elektros energijos kontraktų (angl. conventional-forward) prognozės leidžia tikėtis, kad gruodžio mėnesį elektros energijos kainos labai nežymiai kils – 1,36 proc., o vidutinė mėnesio kaina gali pasiekti apie 89,87 Eur/MWh.
Dėl prasidėjusio šaltojo sezono Lietuvoje numatoma elektros energijos vartojimo augimo tendencija. Todėl, elektros energijos kainos priklausys nuo oro sąlygų. Prognozuojama, kad gruodžio mėnesį augs vėjo ir vandens elektrinių generacija. Saulės generacija bus labai nežymi ir didesnės įtakos kainai neturės. Gruodžio mėnesį nenumatyta remontuoti elektros linijų su Skandinavijos šalimis, todėl tikimasi, kad, esant palankioms oro sąlygoms, elektros energijos kainos neturėtų ženkliau skirtis nuo lapkričio mėnesio kainų.
Gamtinių dujų apžvalga
Vidutinė gamtinių dujų kaina gruodžio mėnesį – 44,367 Eur/MWh, 9,9 proc. didesnė už lapkričio mėnesio dujų kainą.
Gamtinių dujų kainų pokytis
Lapkričio mėnesį ICE biržoje TTF (angl. front-month) gruodžio mėn. dujų kaina augo antrą mėnesį iš eilės. Lapkričio mėnesio pabaigoje fiksuotas 10 proc. dujų kainos augimas – gamtinių dujų kainos svyravo 39–48 Eur/MWh ribose. Spalio mėnesio pabaigoje gamtinių dujų kainos mažėjo ir buvo pasiekusios 39 Eur/MWh ribą. Rinkose buvo ženklų, kad gruodžio mėnesio dujų kainos gali išlikti lapkričio mėnesio lygyje, tačiau visą lapkričio mėnesį jos augo ir mėnesio pabaigoje jau buvo pasiekusios 48 Eur/MWh. 2023 m. gruodžio mėnesį gamtinių dujų kaina buvo beveik 4 proc. didesnė (46,016 Eur/MWh) nei šiemet.
Pokyčiai rinkoje ir svarbiausi lapkričio įvykiai
Gamtinių dujų kainų šuolį lėmė Europoje atšalę orai, rusiškų dujų tiekimo ribojimai ir besitęsiantys konfliktai.
Lapkričio viduryje atšalus orams Europoje padidėjo dujų paklausa ir mažėjo dujų atsargos saugyklose. Europos požeminių dujų saugyklų užpildymas siekia 85 proc. – per lapkričio mėnesį sumažėjo 10 proc. Inčiukalnio požeminės gamtinių dujų saugyklos Latvijoje užpildymas siekia 76 proc. – per lapkričio mėnesį sumažėjo 4 proc.
Kainas veikia tebesitęsiantys kariniai konfliktai Europoje ir Artimuosiuose Rytuose. Lapkričio 21 d. Rusijos valstybinė gamtinių dujų tiekėja „Gazprom“ sustabdė dujų tiekimą Austrijai. Didelė tikimybė, kad 2025 m. Europa nutrauks rusiškų dujų tranzitą per Ukrainą. Baiminamasi, kad kai kurioms Europos šalims ir Turkijai gali būti apribotas dujų tiekimas dėl „Gazprom“ bankui taikomų JAV sankcijų. Lapkričio pabaigoje sudarius Izraelio ir Libano paliaubų susitarimą, gamtinių dujų kainos mažėjo, bet tai truko neilgai ir kainos greitai grįžo į jau buvusį lygį.
Tikėtina, kad žengiant į naujus metus bus daugiau aiškumo dėl dujų kainų likusiais žiemos mėnesiais.
Gamtinių dujų kainos ir tarifai
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) nustatė neigiamą saugumo papildomos dedamosios prie gamtinių dujų perdavimo kainos dydį, kuri bus -25,55 Eur/(MWh/parą/metus). Pakeitimai įsigalios nuo 2025 m. sausio 1 d.
VERT patvirtino AB „Energijos skirstymo operatoriaus“ gamtinių dujų skirstymo kainas pagal per metus į gamtinių dujų pristatymo vietą vartotojui (objektui) skirstomą dujų kiekį. Šios kainos bus taikomos nuo 2025 m. sausio 1 d. (be PVM):
- I grupės kaina, kai į vieną dujų pristatymo vietą vartotojui (objektui) skirstoma Q ≤ 3120 kWh dujų per metus – pastovioji kainos dalis 0,35 Eur/mėn., kintamoji kainos dalis 32,58 Eur/MWh.
- II grupės kaina, kai į vieną dujų pristatymo vietą vartotojui (objektui) skirstoma 3120 kWh < Q ≤ 207980 kWh dujų per metus – 10,41 Eur/MWh.
- III grupės kaina – kai į vieną dujų pristatymo vietą vartotojui (objektui) skirstoma 207980 kWh < Q ≤ 1040 MWh dujų per metus – 7,73 Eur/MWh.
- IV grupės kaina – kai į vieną dujų pristatymo vietą vartotojui (objektui) skirstoma 1040 MWh < Q ≤ 10399 MWh dujų per metus – 7,05 Eur/MWh.
- V grupės kaina – kai į vieną dujų pristatymo vietą vartotojui (objektui) skirstoma 10399 MWh < Q ≤ 51995 MWh dujų per metus – 6,07 Eur/MWh.
- VI grupės kaina – kai į vieną dujų pristatymo vietą vartotojui (objektui) skirstoma 51995 MWh < Q ≤ 155985 MWh dujų per metus – 4,84 Eur/MWh.
- VII grupės kaina – kai į vieną dujų pristatymo vietą vartotojui (objektui) skirstoma Q > 155985 MWh dujų per metus – 3,45 Eur/MWh.
Energijos vartojimo efektyvumas
Lapkričio 20 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministerija Vyriausybei pateikė įstatymų projektų paketą, kurio tikslas įgyvendinti naująją Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl energijos vartojimo efektyvumo. Dokumente išlaikomi ir pakartojami tam tikri reikalavimai energijos vartojimo audito kontekste.
Energijos vartojimo auditas
Įmonės, kurių vidutinis metinis galutinės energijos suvartojimas per paskutinius 3 kalendorinius metus buvo didesnis kaip 2,8 GWh, tačiau neviršijo 23,6 GWh, energijos vartojimo audito ataskaitą privalo pateikti Energetikos ministerijos įgaliotai institucijai ne vėliau kaip per vienus kalendorinius metus.
Rekomendacijų įgyvendinimo planas
Per 1 metus nuo energijos audito ataskaitos gavimo privaloma parengti veiksmų planą. Plane turi būti nurodyti konkretūs veiksmai, kaip bus įgyvendinama kiekviena rekomendacija. Bus privaloma įgyvendinti priemones, kurios atsiperka per 5 metus. Išimtys bus taikomos priemonėms, jeigu jas įgyvendinti trukdytų techninė arba ekonominės kliūtys.
Neįgyvendinamos rekomendacijos turi būti pagrįstos ir įtrauktos į planą. Planą turi patvirtinti įmonės valdymo organai. Vadovybės ataskaitoje reikia pateikti plano įgyvendinimo rodiklį (jei tai nėra komercinė paslaptis). Jei informacija konfidenciali, reikia nurodyti apibendrintą rodiklio reikšmę intervale.
