Kainų apžvalga
Liepos mėnesį vidutinė elektros energijos kaina buvo 98,0 Eur/MWh: +6,9 proc. didesnė lyginant su birželio mėnesiu. Žemiausia kaina buvo 22,88 Eur/MWh (liepos 6 d.), o aukščiausia – 160,08 Eur/MWh (liepos 2 d.).
Saulės parkai ir gaminantys vartotojai
Numatoma parama kaupimo įrenginiams
Nuo liepos 4 d. verslo ir viešojo sektoriaus įmonės, turinčios saulės ar vėjo elektrines, galės teikti paraiškas paramai elektros energijos kaupimo įrenginiams įsirengti. Tam skirta 48 mln. eurų suma. Kaupimo įrenginiai padidina energetinę nepriklausomybę, leidžia efektyviau naudoti atsinaujinančius energijos šaltinius ir sumažina energijos išlaidas. Planuojama, kad iki 2026 m. bus prijungta ne mažiau kaip 400 MWh talpos kaupimo įrenginių, siekiant 2050 m. pasiekti 4 GW galios kaupimo pajėgumus.
Taupymo potencialas
Taupyti energiją galima be papildomų investicijų, tik keičiant įpročius bei elgseną
Per 2023 m. vartotojams suteikta energijos tiekėjų informacija, kokios priemonės padeda sumažinti jų energijos suvartojimą, sudarė galimybes sutaupyti 214,67 GWh – tiek energijos užtektų aprūpinti šiluma Utenos ir Jonavos miestus visus metus.
Lietuvos energetikos infrastruktūros strategija
Pradėjusi veikti Tytuvėnų skirstykla – galingiausia šalyje
„Litgrid“ po bandomosios eksploatacijos sėkmingai įjungė naują 330 kV galios skirstyklą Tytuvėnuose, kuri leis vėjo jėgainių parkus prijungti prie perdavimo tinklo. Per šią skirstyklą bus perduodama didžiausia iš atsinaujinančių energijos išteklių pagaminta elektros galia Lietuvoje – virš 600 MW. Naujoji skirstykla užtikrins perdavimo tinklo patikimumą ir padidins energetinį saugumą, o taip pat reikšmingai prisidės prie vėjo parkų plėtros šiame regione. Įrengiant Tytuvėnų skirstyklą, visus vėjo elektrinių parkų vystytojus atstovavo „Ignitis renewables“, kuri koordinavo ir organizavo įrengimo darbus, reikalingus užtikrinant sklandų ir efektyvų projekto įgyvendinimą.
Per dešimtmetį elektros vartojimas augs dvigubai
„Litgrid“ prognozuoja, kad 2033 m. elektros energijos suvartojimas Lietuvoje bus daugiau nei du kartus didesnis nei 2023 m. Numatoma, kad 2033 m. bendras šalies elektros energijos suvartojimas pasieks 27,5 TWh; (palyginimui, praėjusiais metais jis siekė 11,85 TWh). Prognozės atnaujintos, įvertinus naujoje nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijoje numatomus tikslus ir priemones, Europos žaliojo kurso veiksmus ir pastaraisiais metais stebimą Lietuvos gyventojų ir verslo perėjimą prie elektros energija grįstų sprendimų.
BRELL sutarties nepratęsimas
„Litgrid“, AST ir „Elering“ išsiuntė pranešimą Rusijos ir Baltarusijos operatorėms apie BRELL sutarties nepratęsimą. Sutartis apibrėžia Baltijos šalių elektros energijos sistemų vienalaikio veikimo taisykles ir principus Rusijos kontroliuojamoje IPS / UPS elektros energetikos sistemoje. BRELL sutartis nustos galioti 2025 m. vasarį. Tuo metu trys Baltijos šalys atsijungs nuo Rusijos ir Baltarusijos tinklų ir prisijungs prie kontinentinės Europos sinchroninės zonos. Visų trijų Baltijos šalių elektros energetikos sistemos jau yra paruoštos sinchronizacijai bet kuriuo momentu, jei to prireiktų. Sinchronizacija vyks per 2021 m. išplėstą „LitPol Link“ sinchroninę jungtį tarp Lietuvos ir Lenkijos.
Lenkijos ir Lietuvos elektros energijos perdavimo sistemų operatorės „Litgrid“ ir PSE ruošiasi tiesti „Harmony Link“ elektros perdavimo jungtį sausuma tarp Lietuvos ir Lenkijos ir pasirašė bendradarbiavimo susitarimą dėl jungties vystymo. Iki 2024 m. pabaigos PSE ir „Litgrid“ priims finansinį investicinį sprendimą, kuriuo abi bendradarbiaujančios šalys patvirtins savo įsipareigojimus finansuoti ir įgyvendinti projektą. Pagal pirminį grafiką statybos darbų viešasis pirkimas turėtų būti paskelbtas 2026 m. Naujoji jungtis turėtų būti įjungta iki 2030 m. pabaigos.
Numatomos rugpjūčio mėnesio tendencijos
Ateities didmeninės elektros energijos kontraktų (angl. conventional-forward) prognozės leidžia tikėtis, kad rugpjūčio mėnesį elektros energijos kainos augs lyginant su liepos: +3,1 proc. ir vidutinė mėnesio kaina gali pasiekti apie 101,2 Eur/MWh. Tokio pokyčio tikimasi, numatant, kad elektros energijos suvartojimas rugpjūčio mėnesį augs, tačiau pagal prognozės didės vėjo generacija, tuo tarpu mažės saulės generacija. Kainos nežymiai gali sumažėti dėl aktyviai didėjančių gaminančių vartotojų, todėl esant palankioms oro sąlygoms kainos neturėtų pasiekti aukštumų. Likusieji atsinaujinantys energijos šaltiniai reikšmingo generacijos pokyčio neparodys.
Gamtinių dujų apžvalga
Vidutinė gamtinių dujų kaina rugpjūčio mėnesį - 32,494 Eur/MWh, 6 proc. mažesnė nei liepos mėnesio dujų kaina.
Gamtinių dujų kainų pokytis
Po 5 mėnesių gamtinių dujų brangimo liepos mėnesį pirmą kartą dujos atpigo, ICE biržoje TTF (angl. front-month) rugpjūčio mėn. dujų kaina mažėjo 6 procentais – gamtinių dujų kainos svyravo 32-35 Eur/MWh ribose. Liepos mėnesį prekyba gamtinėmis dujomis nebuvo aktyvi, mažėjant esamų laisvų pajėgumų saugyklose, o jų liko vos 15 %, mažėjo ir dujų perkamas dujų kiekis. Mažėjusi dujų pasiūla, bei rinkoje esančios įtampos - praėjusį mėnesį vyko aktyvios diskusijos/derybos dėl rusiškų dujų tiekimo nutraukimo per Ukrainą Austrija, Vengrijai ir Slovakijai 2025 metai, šie faktoriai neleido dujų kainoms mažėti daugiau. Europos saugyklų užpildymas siekia 85 proc. Inčiukalnio požeminės gamtinių dujų saugyklos Latvijoje užpildymas – 66 proc.
Pokyčiai rinkoje ir mėnesio tendencijos
Liepos pabaigoje /rugpjūčio pirmosiomis dienomis rugsėjo mėn. dujų kainos šoko į viršų beveik 15 procentų, nuo 32 iki 36 Eur/MWh ir dujų kainos svyravo 35-37 Eur/MWh ribose. Nors prekyba gamtinėmis dujomis Europoje nėra aktyvi, tačiau gamtinių dujų kainos kilo ir tam įtakos turėjo kelios priežastys : 1) nedirbo Freeport eksporto terminalas JAV; 2) didelė SGD paklausa Azijoje, kėlusi ICIS Rytų Azijos indeksą - Japonijos, Pietų Korėjos ir Indijos SGD paklausa liepos mėn. smarkiai išaugo; 3) neramumai Raudonosios jūros naftos gabenimo kelyje, kas nežymiai kilstelėjo naftos kainą, atitinkamai reagavo ir dujos, visa tai turėjo įtakos Europos dujų kainų indeksams. Liepos mėnesį Europos importas sumažėjo iki žemiausio nuo 2021 m. rugsėjo mėnesio dėl mažos vidaus dujų paklausos. Europa, įskaitant JK ir Turkiją, importavo 6,3 mln. tonų SGD, palyginti su 8,6 mln. tonų 2023 m. liepos mėn. Tikėtina, kad ICE biržoje TTF front-month rugsėjo mėn. dujų kainos vis tik didės, gal kiek mažiau nei jos kainuoja šiuo metu, bet tendencija vis tik į viršų.
Ignitis primena apie svarbą didinant savo klientų konkurencingumą investuoti į energijos vartojimo efektyvumą ir dalijasi Lietuvos energetikos agentūros atstovo Dr. Ričardas Masiulionis pranešime "Energetinio efektyvumo didinimo potencialas įmonėse, pastatuose, namų ūkiuose" apibendrintais rezultatais iš 61 pramonės įmonių energijois vartojimop auditų ataskaitų, kad: įrangos priežiūra ar remontas atsiperka nuo 3 mėn iki 1 metų 3 mėn.; ekonomaizerio įrengimas atsiperka tarp 3 ir 6 metų; procesų stebėjimo sistemos įdiegimas atsiperka nuo 1 mėn iki 6,7 metų (priklauso nuo diegimo apimties). Priemones, atsiperkančias greičiau nei per 5 metus, rekomenduojame įsidiegti ir sustiprinti savo konkurencinį pranašumą.
Energijos vartojimo efektyvumas
Primename, kaip svarbu didinant verslo konkurencingumą investuojant į energijos vartojimo efektyvumą. Dalinamės įžvalgomis, pagrįstomis 61 pramonės įmonių energijos vartojimo audito ataskaitomis. Duomenis pristatė Lietuvos energetikos agentūros atstovas Dr. Ričardas Masiulionis pranešime „Energetinio efektyvumo didinimo potencialas įmonėse, pastatuose, namų ūkiuose“.
Rekomenduojama konkurencinį pranašumą stiprinti įsidiegiant priemones, kurios atsiperka greičiau nei per 5 metus. Keletas atsiperkamumo pavyzdžių:
- Įrangos priežiūra ar remontas atsiperka per laikotarpį nuo 3 mėnesių iki 1 metų 3 mėnesių.
- Ekonomaizerio įrengimas atsiperka per 3–6 metų laikotarpį.
- Procesų stebėjimo sistemos įdiegimas atsiperka per laikotarpį nuo 1 mėnesio iki 6 metų ir 7 mėnesių (priklauso nuo diegimo apimties).
