Kainų apžvalga
Rugsėjo mėnesį vidutinė elektros energijos kaina buvo 83,536 Eur/MWh – 28,0 proc. mažesnė lyginant su rugpjūčio mėnesiu. Žemiausia kaina buvo 4,83 Eur/MWh (rugsėjo 9 d.), o aukščiausia – 196,48 Eur/MWh (rugsėjo 13 d.).
Svarbiausi įvykiai
Paneigta dezinformacija
Lietuvos energetikos agentūros (LEA) atlikta didmeninių elektros kainų analizė rodo, kad šiais metais aukščiausios didmeninės elektros kainos fiksuotos Italijoje, Airijoje ir Graikijoje, o žemiausios – Suomijoje ir Švedijoje. Lietuvoje didmeninės elektros kainos vidurkis yra žemesnis nei pernai ir atitinka Europos Sąjungos šalių elektros kainų vidurkį. Šie duomenys paneigia internete plintančią dezinformaciją neva Baltijos šalyse elektros kainos yra aukščiausios Europos Sąjungoje.
Saulės ir vėjo parkai
Parama saulės elektrinių įsirengimui
Nuo rugsėjo 4 d. juridiniai asmenys gali teikti paraiškas gauti paramą įsirengti saulės elektrinę iki 500 kW. Skaičiuojama, kad šiuo kvietimu iki 2026 m. bus sukurta 183 MW saulės elektros energijos gamybos pajėgumų. Parama bus skiriama labai mažoms ir mažoms įmonėms, ūkininkams, bendrijoms ir vidutinėms įmonėms. Be to, palengvintos finansavimo sąlygos atsinaujinančių išteklių energijos ir piliečių energetikos bendrijoms, kurios saulės elektrines galės įsirengti ne tik savo, bet ir dalininkams priklausančiuose nekilnojamojo turto objektuose.
Kelmėje kyla didžiausios galios vėjo parkas
„Litgrid“ prie šalies perdavimo tinklo prijungė 105,4 MW galios vėjo parką Kelmės rajone, vystomą atsinaujinančios energijos bendrovės „Ignitis renewables“. Vėjo elektrinių parke jau pradėta bandomoji elektros energijos gamyba. Šiuo metu tai didžiausios galios vėjo elektrinių parkas Lietuvoje. Užbaigus antrą vystymo etapą, bendra parko galia sieks 300 MW. Jo pagaminamos elektros energijos pakaks aprūpinti 250 tūkst. namų ūkių Lietuvoje, kas prilygsta Kauno apskrities dydžio teritorijai.
Rezervuota galia naujoms saulės ir vėjo elektrinėms
„Litgrid“ įvertino naujus saulės ir vėjo elektrinių bei kaupimo įrenginių vystytojų prašymus prisijungti prie perdavimo tinklo. Pagal 27 pilna ar daline apimtimi patvirtintus prašymus operatorė atsinaujinančios energetikos projektams preliminariai rezervavo 2 GW galią ir pasiūlė sudaryti ketinimų protokolus. Vėjo elektrinėms rezervuota 464 MW galia, saulės elektrinėms – 500 MW galia, o kaupimo įrenginiams – 1027 MW galia ir 2330 MWh talpa.
Inovacijos ir investicijos
Švedijoje sustabdytas jūrinio vėjo parko vystymas
Švedijos elektros energijos gamintoja „Vattenfall“ sustabdė planus Baltijos jūroje statyti didelį jūros vėjo elektrinių parką. Įmonės atstovai pranešė, kad šiuo metu Švedijoje nepalanku investuoti į jūros vėjo parką, nes trūksta prijungimo prie tinklo finansavimo modelio. Birželį Europos pramonės ir energetikos ekspertai pateikė išvadas, jog biurokratijos mažinimas ir naujų atsinaujinančiosios energijos projektų patvirtinimo spartinimas yra gyvybiškai svarbus, įspėdami, kad biurokratija kelia grėsmę žemyno ekologiniams tikslams.
„Energy cells“ kaupimo sistema
Energijos kaupimo sistemos operatorė „Energy cells“ baigė didžiausios Europoje kaupimo sistemos projekto finansinės dalies ir finansavimo procedūras. Ši sistema yra labai svarbi Lietuvos energetikos sistemos saugumui. Ji užtikrins izoliuoto darbo rezervo paslaugą, kuri būtina sistemos stabilumui. 200 MW galios „Energy cells“ sistemos projekto įgyvendinimo vertė siekia 96,3 mln. Eur.
Energetikos infrastruktūra
Pradėjo veikti „Estlink 2“ jungtis
Rugsėjo 4 d. pradėjo veikti Suomiją ir Estiją jungianti elektros jungtis „Estlink 2“. Šios jungties neplanuota prastova tęsėsi nuo sausio mėnesio. Nors kabelio remonto darbai jau baigti, elektros energijos eksporto į Estiją pajėgumai kurį laiką bus ribojami dėl pietų Suomijoje vykdomų pastotės statybos darbų. „Estlink 2“ atnaujinimas leis ženkliai padidinti elektros perdavimo pajėgumus tarp Suomijos ir Estijos. Tai sudarys galimybes Šiaurės šalims atverti didesnius pigios elektros prekybos srautus.
Latvijoje auga atsinaujinanti energetika
Latvijoje elektros gamyba iš atsinaujinančių išteklių išaugo 30 proc. lyginant su 2022 m. ir pasiekė 4.963 GWh. Hidroelektrinėse elektros gamyba augo 38 proc. ir pasiekė 3.794 GWh, saulės elektrinėse – 3,2 karto ir pasiekė 239 GWh, vėjo elektrinėse – 42,6 proc. ir pasiekė 271 GWh. Per 2023 m. Latvijoje buvo pagaminta 6.388 GWh elektros – 27 proc. daugiau nei 2022 m. Iš atsinaujinančių išteklių buvo pagaminta net 77,7 proc. visos šalyje pagamintos elektros energijos.
Numatomos spalio mėnesio tendencijos
Ateities didmeninės elektros energijos kontraktų (angl. conventional-forward) prognozės leidžia tikėtis, kad spalio mėnesį elektros energijos kainos šiek tiek kris lyginant su rugsėjo mėnesiu. Galima tikėtis apie 4 proc. kritimo, o vidutinė mėnesio kaina gali siekti apie 80,18 Eur/MWh.
Artėjant šaltajam sezonui Lietuvoje numatomos elektros energijos vartojimo augimo tendencijos, tačiau nežymios. Prielaidos elektros energijos kainos mažėjimui atsiranda dėl prognozuojamos didesnės vėjo ir hidroelektrinių generacijos. Saulės generacija turėtų mažėti. Kita svarbi aplinkybė – jau suremontuotos ir veikia visos elektros energijos jungtys tarp Lietuvos ir kaimyninių šalių, todėl yra galimybė importuoti pigesnę elektros energiją.
Gamtinių dujų apžvalga
Vidutinė gamtinių dujų kaina spalio mėnesį yra 36,239 Eur/MWh – 5,1 proc. žemesnė už rugsėjo mėnesio dujų kainą.
Gamtinių dujų kainų pokytis
Rugsėjo mėnesį gamtinių dujų kainos nukrito iki 33 Eur/MWh. Prielaidas kainų mažėjimui sudarė beveik užsipildžiusios Europos dujų saugyklos ir suaktyvėjusi prekyba. ICE biržoje TTF (angl. front-month) spalio mėn. gamtinių dujų kaina mažėjo 5,1 proc. ir svyravo 33–40 Eur/MWh ribose.
Pokyčiai rinkoje ir spalio mėnesio tendencijos
Rugsėjo mėnesį prekyba gamtinių dujų biržoje buvo intensyvesnė, atskiromis dienomis parduodami dujų kiekiai buvo 3–4 kartus didesni nei rugpjūčio mėnesį. Gamtinių dujų kainas reikšmingai įtakoja geopolitinė situacija: išsiplėtę kariniai konfliktai, nežinomybė dėl rusiškų dujų tranzito į Europą 2025 m., o taip pat dėl remonto darbų sumažėję dujų tiekimo srautai iš Norvegijos. Visi šie nepalankūs veiksniai neleido ženkliau mažėti dujų kainoms, nors prekyba gamtinėmis dujomis Europoje nėra tokia aktyvi ir nepasižymi dujų vartojimo didėjimo tendencijomis, o dujų saugyklų užpildymas nekelia streso rinkai.
Ateities tendencijos
Numatyti galimus gamtinių dujų kainų pokyčius itin sudėtinga dėl itin įtemptos situacijos Artimuosiuose Rytuose. Dar daugiau neapibrėžtumo atsirado po Irano oro atakos į Izraelį.
Energijos vartojimo efektyvumas
Primename, kaip svarbu didinant verslo konkurencingumą investuojant į energijos vartojimo efektyvumą. Dalinamės įžvalgomis, pagrįstomis 61 pramonės įmonių energijos vartojimo audito ataskaitomis. Duomenis pristatė Lietuvos energetikos agentūros atstovas Dr. Ričardas Masiulionis pranešime „Energetinio efektyvumo didinimo potencialas įmonėse, pastatuose, namų ūkiuose“.
Pristatome tris priemones, kurios padės energiją naudoti efektyviau.
- Transporto parko modernizavimas gali padėti sutaupyti net apie 25,7 proc. įmonės energijos sąnaudų.
- Apšvietimo modernizavimas gali sutaupyti 13,8 proc. energijos.
- Procesų stebėjimo sistemos įdiegimas gali padėti sutaupyti 10,1 proc. energijos.
Pramonės įmonių energijos vartojimo audito ataskaitose dažniausiai rekomenduojamos energetinio efektyvumo priemonės, galinčios sutaupyti apie 9,7 proc. elektros energijos ir 8,5 proc. kuro visų įmonės energijos sąnaudų. Rekomenduojame įsidiegti tas priemones, kurios užtikrina didžiausią sutaupymą, taip sustiprinant savo konkurencinį pranašumą.
