Kainų apžvalga
Rugpjūčio mėnesį vidutinė elektros energijos kaina buvo 106,95 Eur/MWh: +9,1 proc. didesnė lyginant su liepos mėnesiu. Žemiausia kaina buvo 39,58 Eur/MWh (rugpjūčio 25 d.), o aukščiausia – 153,05 Eur/MWh (rugpjūčio 2 d.).
Svarbiausi įvykiai
Saulės ir vėjo parkai
Prie Lietuvos elektros perdavimo ir skirstymo tinklų prijungtų saulės ir vėjo elektrinių leistina generuoti galia siekia 3029 MW. Prie perdavimo tinklo šiuo metu prijungtų vėjo elektrinių leistina generuoti galia siekia 1129 MW, o saulės elektrinių – 212 MW. Prie skirstomojo tinklo prijungta 193 MW vėjo ir 1495 MW saulės elektrinių. „Litgrid“ vertinimu, iki metų galo prie perdavimo tinklo bus prijungta dar apie 325 MW vėjo elektrinių.
„Litgrid“ prie elektros perdavimo tinklo prijungė Kaišiadorių rajone statomą saulės elektrinių parką, kurio leistina generuoti galia siekia 50 MW, o instaliuota galia – 60 MW. Tai vienas iš didžiausių šalies saulės elektrinių parkų, kuris prijungtas prie perdavimo tinklo. Iki šiol didžioji dalis saulės elektrinių veikia skirstymo tinkle, tačiau šiuo metu statomi didelės galios parkai jungiami prie perdavimo tinklo.
Inovacijos
Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros perdavimo sistemų operatorės kuria Baltijos balansavimo pajėgumų rinką, kurioje planuoja įsigyti sistemos valdymui reikalingus balansavimo rezervus. „Litgrid“, AST ir „Elering“ pradėjo šiai rinkai reikalingos platformos kūrimo darbus. Regioninė balansavimo pajėgumų rinka kuriama siekiant padidinti tiekėjų skaičių, konkurenciją ir sukurti tinkamas sąlygas naujoms investicijoms į reikalingą infrastruktūrą. Rinka kuriama Baltijos šalimis rengiantis prisijungti prie Kontinentinės Europos sinchroninės zonos ir savarankiškai valdyti sistemų dažnį, taip pat augant atsinaujinančių energijos išteklių generacijai.
Lietuvos energetikos infrastruktūra
Daugiau nei penkiasdešimt Lietuvos pramonės įmonių, siekiančių energetinio efektyvumo, mažins savo poveikį aplinkai pasinaudodamos 26 mln. eurų valstybės investicijomis. Šių priemonių dėka, tikimasi Lietuvos gamybos įmonių metines šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas sumažinti 7 tūkst. t, o metinį energijos suvartojimą – daugiau nei 673 MWh. Iš viso į Inovacijų agentūros paskelbtą finansavimo kvietimą „Energinis efektyvumas pramonei“ atsiliepė 66 gamybos įmonės, kurios savo veiklos tvarumo didinimui siekė pritraukti beveik 36 mln. eurų investicijų.
„Litgrid“ po rekonstrukcijos įjungė 110 / 27,5 kV Lentvario traukos transformatorių pastotę. Tai pirmoji iš 6 pastočių, kurios bus prijungtos prie „Litgrid“ perdavimo tinklo ir tieks elektros energiją „LTG Infra“ kontaktiniam tinklui geležinkelio ruože Vilnius–Klaipėda. Baigiama rekonstruoti traukos pastotė – pirmas žingsnis užtikrinant, kad keleivių ir krovinių pervežimui šioje trasoje bus naudojama Lietuvoje pagaminta elektros energija.
Lietuvos elektros gamyba dar vieną dieną visiškai patenkino šalies vartojimo poreikį. Praėjęs sekmadienis, rugpjūčio 11-oji, buvo jau trečia diena šiemet, kai Lietuvoje pagaminta tiek elektros energijos, kad jos pakako visam vartojimo poreikiui – per parą pagaminta 28,8 GWh ir suvartota 28 GWh elektros.
Ateities tendencijos
Ateities didmeninės elektros energijos kontraktų (angl. conventional-forward) prognozės leidžia tikėtis, kad rugsėjo mėnesį elektros energijos kainos lyginant su rugpjūčio mėnesiu kris -12,1 proc., o vidutinė mėnesio kaina gali pasiekti apie 93,9 Eur/MWh. Vasarą Lietuvos elektros energijos vartojimas buvo žemiausiame lygmenyje, tačiau rugsėjui įsibėgėjant numatomos vartojimo augimo tendencijos.
Kainų mažėjimą turėtų paskatinti numatoma tarptautinės elektros linijos „EstLink 2“ remonto darbų pabaiga. Tai leis iš Suomijos importuoti pigesnės elektros energijos. Prognozuojama, kad rugsėjo mėnesį didės vėjo generacija, o saulės generacija nežymiai mažės.
Gamtinių dujų apžvalga
Vidutinė gamtinių dujų kaina rugsėjo mėnesį siekia 38,167 Eur/MWh, ji 17,5 proc. aukštesnė nei rugpjūčio mėnesį.
Gamtinių dujų kainų pokytis
Rugpjūčio mėnuo išsiskyrė tuo, kad dujos brango beveik penktadaliu ir jų kaina pasiekė 2024 m. pradžios lygį. ICE biržoje TTF (angl. front-month) rugsėjį gamtinių dujų kaina didėjo 17,5 proc. ir svyravo 36–41 Eur/MWh ribose.
Gamtinių dujų vartojimo tendencijos Lietuvoje
Gamtinių dujų vartojimas Lietuvoje ir toliau auga. 2024 m. per pirmąjį pusmetį šalyje buvo suvartota 9,2 TWh dujų – 46 proc. daugiau nei per pirmąjį pusmetį 2023 m. Liepą ir rugpjūtį išliko panašios vartojimo augimo tendencijos.
2024 m. gamtinių dujų paklausa augo dėl vėsesnės nei praėjusių metų žiemos ir žemesnių dujų kainų, kurios lėmė didesnį vartojimą energetikos ir pramonės sektoriuose. Buitinių vartotojų segmente nepastebėta tendencijų vartoti daugiau gamtinių dujų.
Gamtinių dujų atsargos
Europa jau pasirengusi 2024–2025 m. žiemai. Rugpjūčio pabaigoje Europos požeminių dujų saugyklų užpildymas siekė 92 proc. (1051 TWh). Inčiukalnio požeminės gamtinių dujų saugyklos Latvijoje užpildymas mažiausias iš visų Europos Sąjungos šalių ir siekia 71 proc. (17,7 TWh), tačiau saugyklos pildymui dar lieka du mėnesiai. Tikėtina, kad Latvijos saugyklos užpildymas pasieks 90 proc.
Pokyčiai rinkoje ir rugsėjo mėnesio tendencijos
Šiuo metu Europoje prekyba gamtinėmis dujomis nėra itin aktyvi, nėra ir vartojimo augimo, o dujų saugyklos užpildymas vyksta sklandžiai, tačiau nepaisant šių palankių aplinkybių, gamtinių dujų kaina kilo. Tam įtakos turėjo Ukrainos įsiveržimas į Rusijos teritoriją ir Sudžos dujų apskaitos stoties užėmimas.
Ankščiau Sudža buvo viena iš svarbiausių apskaitos stočių tarp Rusijos ir Ukrainos dujų sistemų. Per šią atšaką rusiškos gamtinės dujos tiekiamos į Austriją, Vengriją ir Slovakiją. Dujų tranzitą į šias šalis Ukraina gali riboti ir nekontroliuodama Sudžos dujų apskaitos stoties, tačiau karo veiksmų sąlygotas neužtikrintumas lėmė dujų brangimą.
Dar vienas veiksnys, paskatinęs gamtinių dujų kainų kilimą – dėl planuotų remonto darbų sumažėjęs dujų srautas iš Norvegijos. Kainų kilimui taip pat įtakos turėjo vis dar didelė suskystintų gamtinių dujų (SGD) paklausa Azijoje bei padidėjusi įtampa Artimuosiuose Rytuose.
2024 m. taip pat būta nemažai įtampos dėl dujų tiekimo Baltijos šalims. Sudėtingų situacijų buvo išties nemažai: Klaipėdos SGD terminalas buvo išvykęs planinei techninei patikrai, neveikė mūsų regionui svarbi „Balticconector“ jungtis, vyko dujų perdavimo infrastruktūros remonto darbai. Konkurencingą aplinką šiuo metu užtikrina du veikiantys SGD terminalai, Latvijos požeminė dujų saugykla ir GIPL jungtis su Lenkija.
Energijos vartojimo efektyvumas
Primename, kaip svarbu didinant verslo konkurencingumą investuojant į energijos vartojimo efektyvumą. Dalinamės įžvalgomis, pagrįstomis 61 pramonės įmonių energijos vartojimo audito ataskaitomis. Duomenis pristatė Lietuvos energetikos agentūros atstovas Dr. Ričardas Masiulionis pranešime „Energetinio efektyvumo didinimo potencialas įmonėse, pastatuose, namų ūkiuose“.
Investicijos į naujus įrenginius gali sumažinti energijos sąnaudas net 69,9 proc. Pavyzdžiui, šilumos siurbliai leidžia sutaupyti net 45,4 proc. energijos, o procesų optimizavimas – 26,1 proc. Pramonės įmonėse vidutiniškai energijos sąnaudos sumažinamos 18,2 proc. – nuo 1,2 iki 35,3 proc. Rekomenduojame įsidiegti įrenginius, kurie efektyviausiai sumažintų energijos sąnaudas ir padidintų jūsų įminės konkurencinį pranašumą.
