Energetinis efektyvumas tampa neatsiejama verslo strategijos dalimi – šiandien tai ne tik galimybė mažinti veiklos išlaidas, bet ir investicija į ilgalaikį tvarumą bei verslo stabilumą. Tvarius švaros sprendimus diegianti ir juos ekologiškomis eksploatacinėmis medžiagomis aprūpinanti įmonė „Kemitek“ rodo, kad reikšmingų rezultatų energetinio efektyvumo srityje galima pasiekti net ir nevykdant gamybos veiklos – pakanka optimizuoti logistiką, modernizuoti darbo aplinką bei perkelti informacijos valdymą į pažangias skaitmenines sistemas, kurios mažina energijos poreikį ir taršą.
„Energetinis efektyvumas glaudžiai susijęs su mūsų pagrindiniais tikslais: didinti operacinį efektyvumą, mažinti veiklos kaštus, stiprinti konkurencinį pranašumą ir atliepti vis augančius klientų bei partnerių tvarumo lūkesčius. Tai kryptis, kuri leidžia mums ne tik siekti geresnių rezultatų šiandien, bet ir užtikrinti tvarų augimą bei pasirengimą ateities iššūkiams“, – dalinasi „Kemitek“ vadovas Andrius Malašauskas.
Kaip taupyti energiją už gamybos ribų
Apie energetinį efektyvumą dažniausiai kalbama gamybos kontekste, tačiau „Kemitek“ rodo, kad inovatyvūs sprendimai administracijos ir logistikos srityse gali būti ne mažiau veiksmingi. Įmonė negamina produktų, todėl energiją taupo kitais būdais – diegdama inovatyvius sprendimus administracijos ir logistikos srityse. Vienas iš tokių – logistikos maršrutų optimizavimas ir bendradarbiavimas su išoriniais partneriais.
„Esame iš dalies perkėlę prekių pristatymą pasitelkdami greitųjų siuntų tarnybas. Tai leidžia sumažinti mūsų automobilių parko ridą, o siuntų tarnybos savo maršrutus optimizuoja daug efektyviau, nes vienu automobiliu išvežioja daugiau siuntų ir neretai jau naudoja elektrines transporto priemones. 2024 m. šis sprendimas padėjo sumažinti mūsų tiesiogines, įmonės kontroliuojamas emisijas, dar vadinamas 1 lygio, 3,6 proc.“, – pasakoja A. Malašauskas.
Svarbių pokyčių „Kemitek“ ėmėsi ir procesų skaitmenizavimo srityje. Visi verslo procesai buvo perkelti į debesijos sistemą, todėl įmonė visiškai atsisakė vietinio serverio, kuris sunaudodavo daug elektros energijos ir reikalavo aušinimo. Dabar įmonė maksimaliai skaitmenizuoja dokumentų valdymą ir iki 2027 m. planuoja atsisakyti apie 90 proc. popierinių dokumentų. Apibendrindamas pokyčių efektyvumą, įmonės vadovas teigia: „Sumažėjo kuro sąnaudos, mažesnės transporto priemonių priežiūros išlaidos – tai akivaizdžios ekonominės naudos. Tačiau svarbiausia – gerokai mažesnis anglies dioksido pėdsakas“.
Eugenijus Šeguras, „Ignitis“ tvarumo sprendimų vadovas atkreipia dėmesį, jog optimizuojant logistiką ir diegiant skaitmenines sistemas galima sumažinti tuščių reisų skaičių, geriau išnaudoti transporto priemones, mažinti degalų ir elektros sąnaudas. „Tinkamai suplanuoti logistikos maršrutai ir išorinių partnerių pasitelkimas gali sumažinti degalų bei elektros sąnaudas 15–30 proc., o elektroninių dokumentų formatų naudojimas mažina resursų sąnaudas ir leidžia efektyviau naudoti pajėgumus. Tokie pokyčiai ne tik didina energetinį efektyvumą, bet ir reikšmingai mažina poveikį aplinkai“, – teigia E. Šeguras.
Infrastruktūros pokyčiai sumažino energijos sąnaudas
Pastatų ir infrastruktūros energinis efektyvumas yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių bendrą įmonės poveikį aplinkai ir veiklos sąnaudas. Todėl „Kemitek“ ėmėsi reikšmingų pokyčių savo patalpose.
„Atsisakėme neefektyvaus elektrinio šildymo biuruose ir sandėliuose. Senus sprendimus pakeitė šilumos siurblys, kuris iš 1 kWh sunaudotos elektros energijos gali išgauti iki 6 kW šilumos energijos esant palankioms sąlygomis. Šis įrenginys vasarą taip pat užtikrina patalpų vėsinimą. Be to, visos biuro, sandėlio ir kitos patalpos aprūpintos LED lempomis, o sandėliuose, vėdinimo patalpose, praėjimo koridoriuose ir tualetuose įrengti judesio davikliai, automatiškai išjungiantys apšvietimą, kai patalpoje nėra žmonių“, – dalinasi A. Malašauskas.
Šie sprendimai, kartu su procesų skaitmenizavimu, leido pasiekti apčiuopiamų rezultatų. Nors 2024 m. įmonės apyvarta augo 6 proc., bendras energijos suvartojimas sumažėjo 3 proc. „Tai svarbus pasiekimas tiek finansiniu, tiek aplinkosauginiu požiūriu“, – teigia „Kemitek“ vadovas Andrius Malašauskas.
Apibendrindamas ekspertas sako, kad infrastruktūros modernizavimas yra tik viena dalis. „Svarbu ne tik diegti naujus sprendimus, bet ir nuolat vertinti sistemų veikimą – sekti energijos suvartojimo duomenis, pasitelkiant monitoringo sistemas. Nuolatinis monitoringas leidžia koreguoti įrangos darbą ir sutaupyti iki 15 proc. energijos“, – sako „Ignitis“ atstovas.
Apčiuopiama energijos taupymo nauda
Diegiant reikšmingus pokyčius, dažnai gali tekti susidurti su iššūkiais. Vienas didžiausių – pradinės investicijos, kurios iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti kaip rimta kliūtis. Vis dėlto ilgalaikėje perspektyvoje jos atsiperka: optimizuojant energijos sąnaudas, modernizuojant infrastruktūrą ir diegiant skaitmeninius sprendimus, ženkliai didėja efektyvumas. Tai leidžia ne tik sumažinti veiklos išlaidas, bet ir sustiprinti verslo konkurencingumą bei tvarumą.
„Šilumos siurblio įrengimas pareikalavo reikšmingų investicijų, tačiau atlikta detali investicijų grąžos (ROI) analizė parodė, kad jos atsipirks per nustatytą laiką dėl sutaupytų energijos išteklių“, – pasakoja A. Malašauskas.
Rezultatai aiškiai parodo, kad investicija pasiteisino. Be minėto 3 proc. sumažėjusio bendro energijos suvartojimo, įmonė pasiekė ir kitą svarbų rodiklį – šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų intensyvumas (emisijų kiekis vienam pajamų eurui) sumažėjo 10,64 proc. „Tai reiškia, kad mūsų veikla tampa efektyvesnė – uždirbame daugiau, naudodami mažiau energijos ir kartu mažindami poveikį klimatui“, – teigia A. Malašauskas.
