Balandžio mėnesio energetikos rinkų apžvalga

Elektros rinkos tendencijos

Parama žaliojo vandenilio gamybai Lietuvoje

Balandžio 22 d. startavo kvietimas Lietuvos verslui ir įstaigoms teikti paraiškas gauti paramą investicijoms į žaliojo vandenilio gamybos pajėgumų vystymą. Tikimasi, kad šios investicijos Lietuvoje leis sukurti apie 30 MW žaliojo vandenilio gamybos pajėgumų, o metinės vandenilio gamybos apimtys sieks daugiau kaip 4 000 t. Taip pat, Vyriausybė pritarė vandenilio plėtros Lietuvoje 2024–2050 m. gairėms. Žaliasis vandenilis bus gaminamas iš atsinaujinančių energijos išteklių (vėjo, saulės ar hidroenergijos). Žaliojo vandenilio naudojimas numatomas daugiausia pramonės ir transporto sektoriuose, taip pat bus vertinama galimybė jį naudoti elektros energijos gamybai.

Gamybos rekordai

Lietuvoje jau yra daugiau kaip 100 tūkstančių gaminančių vartotojų, savarankiškai apsirūpinančių elektra iš nuosavų saulės elektrinių. Šiuo metu bendra gaminančių vartotojų galia viršija 1 GW, o bendra visos šalies saulės elektrinių galia siekia 1,4 GW. Balandžio 22–28 d. elektros energijos gamyba saulės elektrinėse pasiekė naujus rekordus – kasdien saulės elektrinės generavo 6,3–7,2 GWh elektros energijos.

Didelė saulės, vėjo jėgainių ir hidroelektrinių generacija regione balandžio 25 d. sukėlė neįprastus pokyčius rinkoje. Jūrinė elektros jungtis „NordBalt“ dienos metu buvo naudojama pilna apimtimi (700 MW) elektros eksportui iš Lietuvos į Švediją. Paskutinį kartą toks eksportas į Švediją šia jungtimi fiksuotas 2021 m. gruodį.

Suomijoje statomas didžiausias šilumos kaupimo įrenginys

Suomijoje pradėtas statyti didžiausias pasaulyje šilumos kaupimo įrenginys su 180 MW galios elektrinių šilumos katilais. Projekto tikslas – užtikrinti galimybę sukaupti iki 90 GWh šilumos energijos. Tokiu būdu siekiama pagerinti Suomijos galimybes efektyviai išnaudoti žemų kainų laikotarpius ir potencialiai stabilizuoti energijos kainas. Šie Suomijos rinkos pokyčiai turės įtakos ir Lietuvai, nes bus stabilizuojamos elektros energijos kainos mūsų šalies kainų zonoje.

Numatomos gegužės mėnesio tendencijos

Ateities didmeninės elektros energijos kontraktų (angl. conventional-forward) prognozės leidžia tikėtis, kad gegužės mėnesį elektros energijos kainos kris apie 2 proc., o vidutinė kaina gali siekti apie 59,05 Eur/MWh. Nežymaus pokyčio tikimasi, nes prognozuojama, kad, toliau šylant orams, elektros energijos vartojimas išliks sąlyginai žemas, o elektros energijos gamyba iš vėjo, saulės ir kitų atsinaujinančių išteklių ženkliai nesikeis.

Gamtinių dujų apžvalga

Gamtinių dujų kainų pokytis

Balandžio mėnesį ICE biržoje TTF (angl. front-month) gegužės mėn. dujų kaina vėl didėjo. Fiksuotas 8 procentais augimas – gamtinių dujų kainos svyravo 26–33 Eur/MWh ribose. Balandžio mėnesio pradžioje ir pabaigoje vyravo vasariški orai, bet didžiąją mėnesio dalį vyravo vėsūs orai. Tokie dideli temperatūrų svyravimų dažnai lemia ir dujų kainų svyravimus – atšalus orui dujų poreikis išauga, kartu ūgteli ir jų kainos.

Dujomis rinkose buvo aktyviai prekiaujama, pirmiausia, dėl atšalusių orų ir atsiradusių laisvų pajėgumų saugyklose. Be to, kai kurie rinkos dalyviai nuogąstavo dėl galimo kainų augimo ateityje, dėl tvyrančios geopolitinės įtampos ir galimo Rusijos dujų srauto sumažėjimo.

Europos saugyklos jau pildomos ir ruošiamasi 2024–2025 m. žiemai. Šiuo metu Europos požeminių dujų saugyklų užpildymas siekia 62 proc. (706 TWh). Inčiukalnio požeminės gamtinių dujų saugyklos Latvijoje užpildymas – 47 proc. (11,3 TWh).

Gamtinių dujų vartojimas augo

Pirmąjį 2024 m. ketvirtį Lietuvoje buvo suvartota 5,5 TWh gamtinių dujų arba 72 proc. daugiau nei 2023 m. žiemą, kai šalies dujų poreikis siekė 3,2 TWh. Gamtinių dujų paklausa augo dėl kiek vėsesnės nei pernai žiemos ir mažesnės dujų kainos rinkoje. Pastaroji priežastis lėmė didesnį dujų vartojimą trąšų gamyboje.
Nors vidaus vartojimas augo, į Lietuvą transportuojamų dujų kiekis mažėjo, nes neveikė „Balticconector“ dujotiekis. Per pirmuosius tris šių metų mėnesius į Lietuvą buvo patiekta 7,8 TWh dujų (neskaičiuojant tranzito į Karaliaučių). Tai – 21 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu, kai į Lietuvą buvo transportuota 9,9 TWh. Mažesnį dujų perdavimą kitoms šalims lėmė dėl pažeidimų 2023 m. spalį uždarytas „Balticconector“ dujotiekis tarp Estijos ir Suomijos.

Dujų tiekimas „Balticconnector“ atnaujintas 2024 m. balandžio 22 d. ir rinkos dalyviai jau gali naudotis šia jungtimi.

Ateities tendencijos

Tikėtina, gegužės mėnesį rinkoje stebėsime panašią kaip ir balandį dujų kainų kitimo dinamiką. Dalis gamtinių dujų vartotojų ir tiekėjų siekia užfiksuoti kainas ir sukaupti dujų atsargas, tai lemia didesniu nei įprasta dujų poreikio svyravimus, o kartu, ir kainų pokyčius. Vasaros mėnesiais gamtinių dujų kainos turėtų būti stabilesnės, nes kol kas nėra prielaidų reikšmingesniam kainų pokyčiui.

Skaitykite kovo mėnesio apžvalgą