„Ignitis“ duomenų mokslininko Modesto Stuko komentaras
Globalūs kainų šokai energetikos sektoriuje ir bendras šalių perėjimas nuo iškastinio kuro prie atsinaujinančių išteklių yra vieni pagrindinių faktorių, kurie lemia bendrą energijos kainų augimą. Tokia tendencija lemia tai, kad intensyviai energiją naudojantis vartotojų segmentas – verslas, susiduria su dvejopu iššūkiu. Iš vienos pusės, verslas privalo rasti būdų kaip nesumažinti savo produktyvumo ir konkurencingumo rinkoje, iš kitos – siekiant sutaupyti reikia gerokai sumažinti energijos suvartojimą.
Be to, Europos Komisija taip pat skatina valstybes nares priimti reikšmingus energijos vartojimo pokyčius. Vienas pagrindinių to įrankių – 2023 m. atnaujinta Energijos efektyvumo direktyva. Pagrindinis direktyvos tikslas yra sumažinti ES galutinį energijos suvartojimą 11,7 proc. Direktyva įpareigoja šalis nares mažinti energijos švaistymą ir skatinti priemones energijai taupyti. Šioje vietoje, direktyva ypatingą dėmesį skiria inovacijoms ir galutinius vartotojus skatina aktyviai stebėti savo energijos suvartojimą ir taip identifikuoti potencialias vietas taupymui.
Vienas būdų kaip įmonės gali stebėti savo energijos vartojimo tendencijas yra sekti energijos intensyvumo rodiklį. Jis yra apibrėžiamas kaip suvartotas energijos kiekis per įmonės generuojamas pajamas. Jo pagalba, įmonės gali atlikti gamtinių dujų ir elektros energijos stebėseną, taip sumažinant energijos švaistymą ir laiku nustatyti potencialius gedimus.
Kaip atrodo „Ignitis“ verslo klientai per energijos intensyvumo prizmę?
Siekiant įvertinti, kaip atrodo Lietuvoje veikiantys ekonominiai sektoriai per energijos vartojimo intensyvumo prizmę, atlikome „Ignitis“ verslo klientų energijos vartojimo stebėseną. Atliekant analizę, įmonių energijos suvartotas kiekis buvo matuojamas pasitelkiant 2023 m. mėnesinius gamtinių dujų ir elektros energijos faktinius suvartojimus. Paprastumo dėlei, šios analizės rėmuose neatsižvelgėme į gaminančius vartotojus. Pagalbiniai duomenys buvo duomenys, gauti iš Registrų centro metinių juridinių asmenų finansinės atskaitomybės dokumentų, o sektorinis pasiskirstymas buvo nustatytas remiantis Lietuvos statistikos departamento ekonominės veiklos rūšies klasifikatoriumi.
Žemiau pateiktame grafike yra lyginami ekonominiai sektoriai pagal energijos intensyvumą, lyginant sektorių medianas. Klientai į sektorius suskirstyti pagal Valstybės duomenų agentūros Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių (EVRK).
Mediana yra reikšmė, kuri dalina visą grupę į dvi lygias dalis, t.y. pusė klientų suvartoja daugiau elektros energijos, pusė – mažiau. Tai reiškia, kad pusė tam tikros sekcijos „Ignitis“ klientų tam, kad parduotų prekių ar paslaugų už 100 Eur, per mėnesį suvartoja daugiau elektros energijos ir gamtinių dujų kartu sudėjus už grafike nurodytą skaičių, pusė – mažiau.
Remiantis atlikta analize galima teigti, kad aukštu energijos intensyvumu pasižymėjo apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikla. Pusei šio sektoriaus įmonių reikėjo 14,6 kWh, norint parduoti prekių ar paslaugų už 100 eurų. Šio sektoriaus įmonės, lyginant su kitais sektoriais, sunaudoja daugiausiai energijos generuojant pajamas, todėl turi didelį potencialą energijos efektyvumo gerinimui.
Mažiausiu energijos intensyvumu pasižymėjo statybos ir elektros, dujų, garo tiekimas bei oro kondicionavimo sektorių įmonės. Pusei jų norint per mėnesį parduoti prekių ar paslaugų už 100 eurų tereikėjo 1 kWh elektros energijos. Šių sektorių įmonės energiją naudoja efektyviausiai generuojant savo pajamas, tačiau tai nereiškia, kad šio sektoriaus įmonės neturi potencialo diegtis efektyvų energijos suvartojimą skatinančius sprendimus.
Ką tai reiškia verslui?
Viską apibendrinant, atlikta analizė atskleidžia, kad įvairių ekonominių sektorių energijos intensyvumo rodikliai skiriasi. Sektoriai, tokie kaip apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikla, išsiskiria aukštu energijos suvartojimu, kuris siekia 14,6 kWh už 100 eurų pajamų. Tai rodo, kad šie sektoriai turi didelį potencialą energijos vartojimo efektyvumo gerinimui ir sąnaudų mažinimui. Tuo tarpu statybos ir elektros, dujų, garo tiekimo bei oro kondicionavimo sektoriai pasižymi mažiausiu energijos intensyvumu, sunaudodami apie 1 kWh už 100 eurų pajamų.
Šis pratimas rodo, jog gana nesudėtingai panašią analizę įmonės gali atlikti pačios. Jos kur kas geriau žino savo veiklos specifiką ir turi aktualius pajamų ir energijos vartojimo duomenis. Tokiu būdų įmonės gali stebėti savo vartojimo įpročius, identifikuoti gedimus ar rasti vietos resursų naudojimo optimizavimui. Tai ne tik padės sumažinti veiklos sąnaudas, bet ir prisidės prie aplinkos apsaugos bei tvarumo tikslų įgyvendinimo.
