Elektros sąskaitos už sausio mėnesį šiuo metu yra viena aktualiausių pokalbių temų. Užsitęsę žiemos šalčiai išaugino ne tik energijos poreikį, bet ir kainas elektros biržoje. Ekspertai dalinasi įžvalgomis, kokie veiksniai lėmė kainų šuolį elektros biržoje, kaip šie pokyčiai paveikė gyventojus ir kokie sprendimai gali padėti sumažinti elektros sąskaitas.
Viskas dėl prasto oro
Pirmasis šių metų mėnuo buvo išties išskirtinis – tokio šalto sausio Lietuvoje nebuvo jau 16 metų. Kai žiemos speigas vijosi rekordus, elektros energijos poreikis šalyje šovė aukštyn, o drauge su juo elektros biržoje kilo kaina.
Elektros kainos biržoje „Nord Pool“ didmeninė elektros kaina sausį siekė 152,47 Eur/MWh ir buvo apie 70 proc. aukštesnės nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Kainų skirtumas taip pat ženklus sausį lyginant su ankstesniu mėnesiu, kuris buvo ženkliai šiltesnis. 2025 m. gruodį vidutinė biržos kaina siekė 83,94 Eur/MWh – apie 82 proc. mažesnė nei šių metų sausį.
Atšiaurūs žiemiški orai buvo svarbiausia priežastis, kodėl biržoje kainos šoktelėjo. Šildymui prireikė kur kas daugiau energijos nei įprastai šiuo metų laiku. Nors sausį spaudė šaltukas, bet vėjo buvo nedaug, todėl vėjo jėgainės pagamino mažai elektros. Tad daugiau elektros energijos teko gaminti iš gamtinių dujų, kurių kaina taip pat jautriai reagavo į išaugusią paklausą. Dėl arktinių šalčių aukštos elektros kainos susidarė ir Suomijoje, iš kurios Baltijos šalys paprastai importuoja nemažai elektros.
Kaip keitėsi gyventojų elektros sąskaitos
Dalies klientų didesnes sąskaitas už sausio mėnesį suvartotą elektrą galėjo lemti tu veiksniai – didesnis elektros vartojimas ir aukštesnė kilovatvalandės kaina. Orui atšalus, elektros vartojimas ženkliai išaugo būstuose, kurie šildomi elektra. Preliminariais skaičiavimais, tokiuose namų ūkiuose sausio mėnesį elektros prireikė apie 60 proc. daugiau nei pernai tokiu pat metu.
Pavyzdžiui, jeigu elektra šildomame būste gruodžio mėnesį buvo suvartota apie 1 000 kWh, sausio mėnesį suvartojimas galėjo siekti 1 600 kWh. Taigi, dėl išaugusio poreikio daugiau šildyti namus, sąskaita galėjo išaugti apie 60 proc.
Kilovatvalandės kainos pokyčiai paveikė tik nedidelės dalies „Ignitis“ klientų elektros sąskaitas. Elektros biržos kainos pokyčiai neturėjo įtakos elektros kainą užfiksavusių klientų sąskaitoms. Jie už kilovatvalandę mokėjo tokią pačią kainą, kokią užfiksavo pasirinktam laikotarpiui.
Elektros biržos kainų dinamiką pajuto tik tie klientai, kurie turi su birža susietus planus „Išmanus – Mėnesinis“ arba „Išmanus – 15“. Su birža susietos kilovatvalandės kainos augimas sausio mėnesį galėjo siekti apie 30 proc. lyginant su kaina gruodžio mėnesį. Tikslius duomenis apie kilovatvalandės kainą ir jos pokyčius klientai gali matyti savo sąskaitų detalizacijose. Turint kintamos kainos planą, įprastai, didesnes kainas žiemos metu kompensuoja pigesnė elektra kitais metų laikotarpiais.
Sutaupyti padeda išmanus įrankis
Kol kas nėra galimybių kontroliuoti orų, tačiau verta išnaudoti visas galimybes taupyti elektrą vartojant efektyviau. Siekiant sumažinti elektros sąskaitą verta pradėti nuo elektros vartojimo duomenų stebėjimo. Šis žingsnis gali padėti elektros suvartojimą sumažinti net 7 proc. „Ignitis“ nepriklausomo tiekimo klientai pasitelkę „EnergySmart“ programėlę gali matyti kiek savo namuose sunaudoja elektros kas valandą arba per 15 minučių, o taip pat sekti suvartojimo pokyčius per parą, savaitę, mėnesį ir metus.
Su birža susietus planus pasirinkę klientai tampa aktyviais elektros rinkos dalyviais, nes tiesiogiai pajaučia biržos kainų svyravimus – tiek pakilimus, tiek kritimus. Sutaupyti jie gali reaguodami į kintančias elektros kainas ir būdami lankstūs – perkeldami savo energijos vartojimą į kitas valandas ar dienas. Turintiems planą „Išmanus – 15“ lengva planuoti elektros vartojimą, naudojantis „EnergySmart“ programėle, kurioje pateikiamos „NordPool“ biržos kainos Lietuvos laiku. Dar viena galimybė sutaupyti – naudotis programėlės išmanaus įkrovimo funkcionalumu, kurio algoritmas automatiškai parinks įkrovimo laiką, kai elektros kaina žemesnė.
