Savitarna
Andrius Kavaliauskas
Andrius Kavaliauskas

Andrius Kavaliauskas. Kada saulės energija pasieks kiekvieno lietuvio namus?

Iš atsinaujinančių šaltinių – saulės, vėjo, vandens gaminama energija tampa vis aktualesnė, vis dažniau kiekvieno iš mūsų namus pasiekia žalioji energija. Ji tausoja gamtą, padeda sutaupyti, suteikia galimybę gaminti energiją pačiam. Vien iš 1 kW (kilovato) galios saulės modulių per metus galima pagaminti apie 1000 kWh elektros.

Tačiau dalis gyventojų dar nežino, kaip tą padaryti, dvejoja dėl saulės elektrinių atsiperkamumo. Veltui. Klausimų, ar verta turėti saulės elektrinę, šiandien nebekyla, esminiu tampa kitas – kada saulės energija pasieks kiekvieno lietuvio namus?

Gaminant elektrą iš saulės, elektros iš tinklo poreikis gerokai krinta (o kartais jos pirkti praktiškai nebereikia), dėl to sumažėja sąskaitos už elektrą. Tą vis labiau įvertina ir elektrą pasigaminantys vartotojai – jų bendrai pagaminama galia šiandien viršija 91 MW, o šis skaičius daugiau nei tris kartus lenkia buvusį 2019 m.

Šiandien gaminančių vartotojų Lietuvoje skaičius viršija 10 tūkst., iš kurių apie 8,96 tūkst. turi įsirengę saulės elektrines ant stogo ar netoliese namų, dar apie 1,795 tūkst. naudoja nutolusias saulės elektrines.

Pasirinkimą tapti gaminančiu vartotoju lemia tiek emociniai, tiek racionalūs veiksniai: namų ūkiai mąsto šiuolaikiškai, nori saugoti gamtą, domisi ateities technologijomis, jiems svarbi nepriklausomybė nuo išorinės aplinkos. Gyventojai taip pat siekia praktinės naudos, nutolusias elektrines patogu naudoti, jie nori sutaupyti ir tai yra viena svarbiausių priežasčių, turinčių įtakos įsirengiant saulės elektrinę.

Mitus griauna suvokiama nauda

Gaminant saulės energiją Lietuvoje, neretai tenka susidurti su keliais populiariais, vartotojų mintyse įsitvirtinusiais mitais – jie visi daro didelę įtaką atsinaujinančių išteklių plėtrai. Neabejoju, kad jei tuos stereotipus pavyktų sugriauti, susidomėjimas saulės energija taptų dar didesnis.

Vienas tokių mitų – kad saulės elektrinės neatsipirks. Toks įsitikinimas nėra teisingas, nes jų teikiamą naudą galima pajusti gavus sąskaitas už elektrą, o tokia elektrinė atsiperka per 10–11 metų. Pasinaudojus Europos Sąjungos teikiama parama – dar greičiau, tokiu atveju  investicijos vidutiniškai sugrįžta net per 6–7 metus.

Taip pat neretai vis dar galvojama, kad norint turėti saulės elektrinę, ją būtina įsirengti ant stogo. Tai nėra tiesa, kadangi šiuo metu gaminti saulės energiją gali absoliučiai visi gyventojai, nebent atsirastų kokių nors išskirtinių techninių sąlygų tinkle.

Apskritai vis dar tenka išgirsti, kad Lietuvoje – per mažai saulės, o tai irgi yra mitas, nes saulės šalyje turime daugiau nei pakankamai, svarbu ją tinkamai išnaudoti. Juolab, kad pačią elektrinę įsigyti nėra sudėtinga, šis procesas per pastaruosius kelerius metus gerokai supaprastėjo.

Saulės energijos vartojimą skatinančios priemonės

Svarstantys apie saulės elektrines gali pasinaudoti teikiama lengvata – APVA agentūros skirstoma ES parama tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims. Tokia parama šiandien laikoma viena svarbiausių priemonių, skatinančių saulės energijos vartojimą – didžioji dalis Lietuvoje esančių saulės elektrinių yra įsigytos pasinaudojus ja.

Svarbų vaidmenį plėtroje atlieka ir daugiabučių renovacijos programos – nusprendus įsirengti saulės elektrinę, BETA agentūra finansuoja iki 50 proc. visų daugiabučio renovacijos lėšų. Toks sprendimas naudingas ir naujai statomiems namams – jei šiuose daugiau nei 50 proc. energijos suvartojama naudojant atsinaujinančius energijos šaltinius – biokurą, vėjo, saulės ar geoterminius išteklius – pastatui suteikiama A++ energinė klasė.

Sparčiai tobulėjančios saulės elektrinių technologijos mažina ir jų kainą – atsiranda nauji, naudą didinantys produktai, paslaugos. Tuo tarpu didėjantis elektros vartojimo populiarumas bei besikeičiantys įpročiai didina ir elektros vartojimą, skatina ieškoti būdų sutaupyti. Pavyzdžiui, jei didžiąją dalį įprastų automobilių pakeistų elektromobiliai, kaip anksčiau ar vėliau ir bus, elektros poreikis dar labiau išaugtų. Todėl ne veltui dažnas elektromobilio turėtojas šiandien jau turi ar bent jau svarsto apie saulės elektrą – jis suvokia, kad taip galima sutaupyti.

Iki 2050-ųjų saulės energiją naudos pusė Lietuvos

Nenuostabu, kad saulės energija tampa vis svarbesnė. Prieš kiek daugiau nei metus ėmę veikti „Ignitis saulės parkai“ sukėlė nemenką proveržį, vartotojai įvertino galimybę išsinuomoti dalį saulės elektrinės ar įsigyti ją tiesiog internetu.

Gaminančiu vartotoju dabar tapti nesudėtinga: užtenka prisėsti prie kompiuterio ir užsisakyti saulės elektrinę. Taip panaikinami tiek fiziniai, tiek techniniai barjerai, o tuo pačiu sugriaunami ir minėti mitai – vartotojai patys įsitikina, kad saulės platforma veikia paprastai.

Nors tenka susidurti ir su tam tikrais iššūkiais. Vienas didžiausių ir pagrindinių – tai saulės elektrinių naudos žinomumas. Jam pasiekti labai svarbus verslo, ypač stambių saulės energetikos įmonių įsitraukimas ir gyventojų švietimas.

Tačiau bet kuriuo atveju ateities perspektyvos – neabejotinai palankios, o tai patvirtina ir prognozės. Per artimiausią dešimtmetį planuojama, kad ne mažiau nei 30 proc. vartotojų patys gaminsis elektrą savo poreikiams, o 2050 m. tokių bus ne mažiau kaip pusė.

 

„Ignitis“ privačių klientų tarnybos vadovas