Elektromobiliai jau seniai nebėra tik ateities vizija ar technologinė naujovė, aptarinėjama siaurame entuziastų rate. Pastaraisiais metais ši transporto priemonė Baltijos šalyse tapo rimtu pasirinkimu tiek gyventojams, tiek verslui. Vien Lietuvoje jau registruota daugiau nei 19,5 tūkst. grynųjų elektromobilių, o visame regione – virš 41 tūkst. Skaičiai sparčiai auga, tačiau dar svarbiau – keičiasi vairuotojų patirtys, įpročiai ir požiūris. Elektromobilis tampa kasdienybės dalimi, o ne išimtimi. Kartu su šiuo pokyčiu plėtojama ir infrastruktūra, kuri Baltijos šalių vairuotojams šiandien siūlo visiškai kitą komforto lygį nei prieš keletą metų.
Kelionės Baltijos šalyse be „baterijos nerimo“
Baltijos šalys šiandien gali pasigirti viena sparčiausiai augančių elektromobilių įkrovimo infrastruktūrų regione. Lietuvoje tinklas išvystytas taip tankiai, kad vairuotojui nereikia įveikti daugiau nei 50 kilometrų iki artimiausios mūsų įkrovimo prieigos. Vidutinis atstumas tarp stotelių siekia vos 4–5 kilometrus, o tai panašu į įprasto degalinių tinklo prieinamumą. Latvijoje ir Estijoje šis skaičius kiek didesnis, bet vis dar užtikrinantis patogias kasdienes keliones – atitinkamai 13 ir 14 kilometrų. Tokia plėtra eliminuoja vadinamąjį „baterijos nerimą“ – baimę likti be energijos kelionės metu.
Infrastruktūros brandumas yra ne tik komforto klausimas. Tai taip pat signalas rinkai, kad elektromobilumas nėra laikinas eksperimentas. Jau matome aiškią tendenciją: išvystyta įkrovimo infrastruktūra pati savaime tampa skatinančiu veiksniu rinktis elektrinį automobilį. Kuo tankesnis tinklas, tuo daugiau žmonių drįsta žengti pirmą žingsnį ir pakeisti savo transporto įpročius.
Lyderystė šiame sektoriuje reiškia ir atsakomybę. Šiandien turime didžiausią rinkos dalį Baltijos šalyse – apie penktadalį visos infrastruktūros. Lietuvoje ši dalis siekia daugiau nei ketvirtadalį, o greito ir itin greito įkrovimo segmente – daugiau nei 40 proc. Tokie rodikliai rodo ne tik skaičius, bet ir įsipareigojimą diegti inovacijas, užtikrinti tinklo patikimumą bei plėsti infrastruktūrą ten, kur vairuotojams jos labiausiai reikia – magistralėse, pagrindiniuose keliuose, kelionės mazguose, neapleidžiant ir regionų miestų bei miestelių.
Kainų mažinimas – impulsas rinktis elektromobilį
Vienas svarbiausių šios vasaros pokyčių buvo sprendimas reikšmingai sumažinti įkrovimo kainas. Nuo rugpjūčio 1 d. elektromobilio įkrovimas tapo pigesnis visada – nebereikia sekti akcijų ar taikytis prie paros laiko. Tai aiškus signalas rinkai: elektromobilis yra ekonomiškas pasirinkimas ne tik ilguoju laikotarpiu, bet ir kasdien.
Itin greito įkrovimo (HPC) stotelėse kaina mažėjo net 9 centais už kilovatvalandę, o tai reiškia, kad 100 kilometrų kelionė šiandien atsieina apie 7 eurus. Greito įkrovimo stotelėse ši kaina siekia apie 5,9 euro, o lėtojo įkrovimo režimu – vos apie 5 eurus. Palyginus su tradicinio kuro išlaidomis, skirtumas akivaizdus. Vairuotojai vis labiau vertina nuspėjamą kainodarą, nes tai leidžia planuoti keliones be papildomų rūpesčių ar netikėtumų.
Be to, kainų mažinimas nėra tik momentinė paskata. Tai strateginis sprendimas, skirtas paskatinti platesnį elektromobilių pasirinkimą rinkoje. Šiandien Lietuvoje elektromobiliai sudaro kiek daugiau nei 1 proc. viso autoparko. Jei norime pasiekti ambicingus nacionalinius klimato tikslus, būtina užtikrinti, kad šis procentas augtų kelis kartus sparčiau. Ekonomiškai patrauklus įkrovimas yra vienas kertinių veiksnių, padedančių priartinti šį tikslą.
Naudojimo mastai ir verslo transformacija
Elektromobilių populiarėjimą geriausiai iliustruoja tinklo naudojimo statistika. Pavyzdžiui, šių metų liepą Baltijos šalyse buvo įkrauta daugiau nei 1,1 GWh energijos. Tai yra daugiau nei dvigubai, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Vien per pirmąjį šių metų pusmetį elektromobilių vairuotojai jau sunaudojo tiek energijos, kiek anksčiau sugeneruodavo per visus metus. Tai aiškus ženklas, kad elektromobilis nebėra tik savaitgalio automobilis – jis vis dažniau tampa pagrindine transporto priemone.
Svarbu pabrėžti ir verslo pasirinkimus. Vis daugiau įmonių elektrifikuoja savo autoparkus, matydamos ne tik aplinkosaugos, bet ir finansinės naudos argumentus. Europos Sąjungos reguliavimai dėl iškastinio kuro mažinimo tik paspartina šį procesą, tačiau dažnai lemiamą vaidmenį suvaidina praktiniai aspektai – galimybė krautis patikimame viešame tinkle, lanksčiai keliaujant per skirtingas šalis. Jei anksčiau įmonės buvo linkusios pasikliauti tik savo įkrovimo stotelėmis, šiandien jos atranda viešo tinklo naudą ir partnerystės galimybes.
Vairuotojų elgsenos pokyčiai taip pat reikšmingi. Trumpėjančios įkrovimo sesijos rodo, kad elektromobilis vis labiau prisitaiko prie kasdienio gyvenimo tempo. Net trečdalis itin greito įkrovimo sesijų trunka iki 15 minučių, o daugiau nei pusė – iki pusvalandžio. Tai reiškia, kad elektromobiliai naudojami dinamiškai, įkrovimas tampa natūralia kasdienybės dalimi – sustojimu kavos puodeliui, apsipirkimui ar trumpai pertraukai kelionėje.
Kiek kainuoja švaresnė kelionė?
Elektromobilio pasirinkimas šiandien yra ne tik patogus, bet ir finansiškai pagrįstas. Lietuvos energetikos agentūros skaičiavimais, įkraunant elektromobilį pigiausiomis valandomis namuose, 100 kilometrų kelionė gali kainuoti apie 3 eurus. Viešajame tinkle išlaidos kiek didesnės, tačiau vis dar gerokai mažesnės nei naudojant tradicinius degalus. Šis ekonominis argumentas tampa vis svarbesnis, kai kalbame apie masinį elektromobilumo plitimą.
Nauda akivaizdi ir aplinkosaugos požiūriu. Vien per antrąjį šių metų ketvirtį įkrauta energija leido nuvažiuoti daugiau nei 10 mln. kilometrų, o į aplinką buvo išskirta apie 950 tonų CO₂ mažiau nei naudojant įprastus degalus. Tai – apčiuopiamas indėlis į klimato kaitos mažinimą. Elektromobiliai ne tik sumažina išmetamų dujų kiekį miestuose, bet ir prisideda prie švaresnės aplinkos visame regione.
Žvelgiant į ateitį, elektromobilumas Baltijos šalyse tampa nauja norma. Tačiau spartus augimas neįvyks savaime – būtini ir valstybės, ir savivaldybių sprendimai, kurie padėtų gyventojams bei verslams drąsiau rinktis šią transporto priemonę. Lyderiaujantys infrastruktūros operatoriai savo ruožtu turi užtikrinti, kad šis pasirinkimas būtų kuo paprastesnis: patikimas tinklas, nuspėjama kaina ir akivaizdi nauda tiek vartotojui, tiek aplinkai.
