Gyvenimas mieste ir patys didmiesčiai, panašu, ilgainiui darys vis didesnę įtaką klimato kaitai. Kai dabar miestuose, Jungtinių Tautų duomenimis, gyvena apie pusę visų pasaulio gyventojų, dėl spartėjančios urbanizacijos 2050 metais juose turėtų gyventi apie 68 proc. visos žmonijos1. Negana to, iki tol žmonių skaičius pasaulyje taip pat išaugs ir, tikėtina, pasieks beveik 9,7 milijardo2.
Augant didiesiems pasaulio miestams, nuo to, kokia infrastruktūra didmiesčiuose bus sukurta, ar bus užtikrintas efektyvus energetinių resursų naudojimas, kaip tuo pasinaudos vietinės bendruomenės, vis labiau priklausys visos planetos klimatas. Į tai dėmesį dažniau atkreipia ir pasaulio lyderiai bei klimato apsaugos aktyvistai. Vis tik miestuose skirti daugiau dėmesio energetiniam efektyvumui dažnai dar trukdo informacijos stoka finansinės aplinkybės. Bet yra ir gerųjų pavyzdžių – dalijamės idėjomis, kaip taupaus energijos vartojimo galime pasimokyti iš kitų pasaulio miestų.
1. Paryžius, Prancūzija
Nuo 2014-ųjų Paryžiaus merės pareigas einanti Anne Hidalgo Prancūzijos sostinę stengiasi paversti kur kas žalesne. Per jos vadovavimo laikotarpį nutiesta daugiau nei 400 kilometrų dviračių takų, iš kai kurių gatvių išguiti automobiliai, pernai rugsėjį pristačius energijos taupymo planą vienu laipsniu pagal Celsijų sumažinta vandens temperatūra miesto baseinuose, o šildymo sezonu – miestui priklausančiuose pastatuose, išskyrus pensionatus, ligonines ir vaikų globos namus. Taupoma ir elektros energija – Eifelio bokšto šviesos dabar užgęsta gerokai anksčiau nei paprastai, dešimtą valandą vakaro šviesos išjungiamos ir kituose visuomeniniuose pastatuose: muziejuose, miesto rotušėje, Paryžiaus apskričių centruose. Tikimasi, kad šie veiksmai nepablogins gyvenimo kokybės, o energijai skiriamos išlaidos sumažės dešimtadaliu.
2. Kopenhaga, Danija
2019 m. Kopenhaga iškėlė ambicingą kovos su klimato kaita planą jau 2025 m. į aplinką visiškai nebeišskirti anglies dvideginio. Tam pasitelktas namų stogų apsodinimas, kad nereikėtų tiek daug energijos pastatų šildymui ir vėdinimui, netoli miesto išdygo milžiniškas vėjo jėgainių parkas. Viena svarbiausių šio ambicingo plano dedamųjų – automobilių skaičiaus mieste sumažinimas. Raginant persėsti iš automobilių į kitas transporto priemones, Danijos sostinėje plečiamas viešojo transporto tinklas – skirtingos miesto dalys turėtų būti geriau sujungtos traukiniais ir autobusais, kurie jau po kelerių metų bus visiškai elektriniai.
3. Viena, Austrija
Kai kurios iniciatyvos užtikrinti energetinį efektyvumą kyla ir iš tarptautinių ar politinių organizacijų. 2022 m. rugsėjo mėn. Europos Komisija paragino valstybes nares iki šių metų kovo pabaigos 15 proc. sumažinti energijos suvartojimą. Prie šios iniciatyvos nusprendė prisidėti Austrija. Beveik dviejų milijonų gyventojų šalies sostinėje Vienoje buvo nuspręsta imti pavyzdį iš Paryžiaus ir sumažinti apšvietimą ten, kur yra mažas žmonių srautas – nuo 10 valandos vakaro apšvietimas sumažinamas iki 75 proc., o nuo vidurnakčio – iki 50 proc. įprasto apšvietimo galios. Buvo žengtas ir papildomas žingsnis – pusė buvo iš 153 tūkst. mieste veikiančių lempučių buvo pakeistos į energetiškai efektyvias.
4. Buenos Airės, Argentina
Atsakingesnio energetikos išteklių naudojimo politika aktyviausia Europoje, tačiau nesvetima ir kituose žemynuose. Argentina ėmė rimčiau vertinti klimato kaitą po Buenos Aires įvykusių COP4 ir COP10 konferencijų, tačiau finansinių priemonių stoka sulėtino energetikos sektoriaus reformų įgyvendinimą. Visgi šalies sostinės, kurioje gyvena beveik 3 milijonai žmonių, vietos valdžia neatsisakė turimų planų ir žengė pirmą žingsnį: miesto gatvėse įrengtos kaitrinės lempos pakeistos į LED lempas. Iš viso pakeista beveik 91 tūkst. lempų ir įdiegta nuotolinė šviesos reguliavimo sistema, leidžianti skirtinguose rajonuose reguliuoti šviesos lygį. Skaičiuojama, kad gatvių apšvietimas atpigo perpus, dabar per metus sutaupoma apie 66 tūkst. MWh, o gatvėse tapo šviesiau ir saugiau.
5. Portlendas, JAV
JAV ilgai buvo laikoma vienos didžiausių teršėjų, tačiau tvarumas ir sumanus energetinių išteklių naudojimas vis labiau įsigali ir šioje šalyje. Čikaga nusprendė apsodinti pastatų stogus augalais, Kalifornijoje kaip ant mielių auga elektromobilių skaičius, 2035 metais šioje valstijoje bus galima įsigyti tik visiškai aplinkos neteršiančius naujus automobilius. Tuo metu vienu žaliausių JAV miestų tituluojamame didžiausiame Oregono valstijos mieste Portlende, kuris dydžiu primena Vilnių, ne tik keičiami įprasti gatvės žibintai, atsiranda visiškai tvarių pastatų, bet ir nuspręsta jau 2030 metais naudoti tik iš atsinaujinančių šaltinių pagamintą elektros energiją. Tad mieste jau dabar dygsta saulės elektrinės, daug elektros energijos pagaminama hidroelektrinėse. Iki 2040 metų gaminti elektros energiją tik iš atsinaujinančių energijos išteklių nuspręsta ir visoje 4,2 mln. gyventojų turinčioje Oregono valstijoje. Panašu, kad atsakingas išteklių naudojimas įgauna pagreitį.
Sužinokite taupymo būdus, kuriuos rekomenduoja Ignitis
