Ar lauke vienu laipsniu šilčiau, ar šalčiau, rodos, nėra didelio skirtumo. Ypač mūsų krašte, kur karščiausias vasaros dienas nuo žiemos speigų gali skirti net 50 C°. Pažiūrėjus plačiau, – ne į pavienius temperatūrų bangavimus – o į Lietuvos ir pasaulio vidutinės temperatūros pokyčius vienas laipsnis įgyja visai kitą svorį. Jis tampa toks pats galingas, kaip ta viena domino kaladėlė, kuri virsdama nuverčia visą trasą.
Vis šilčiau ir Lietuvoje, ir pasaulyje
Neįprastai šiltas spalis Lietuvoje sulaukė daugybės liaupsių – šildytis saulutėje žymiai maloniau nei žvarbti įprastinėje rudeninėje darganoje. Išties, šis mėnuo Lietuvoje buvo 1,3 laipsniu šiltesnis nei įprastai – vidutinė spalio temperatūra siekė 8,6 °C. Užfiksuota žemiausia spalio temperatūra buvo -4,4 C°, o aukščiausia – 21,0 °C.
Visame pasaulyje spalis buvo šiltesnis nei įprasta – vidutinė temperatūra (15,25 °C) buvo 0,8 laipsnio aukštesnė už 1991–2020 m. vidurkį ir net 1,65 laipsnio aukštesnė nei priešindustriniu laikotarpiu.
Šiais metais spalis nėra išskirtinis – rekordiškai šilti buvo beveik visi mėnesiai. Metams artėjant prie pabaigos mokslininkai jau neabejoja, kad 2024 metų vidutinė temperatūra bus aukščiausia nuo tada, kai ji pradėta matuoti. Skaičiuojama, kad ji net 1,54 °C viršys prieš pramonės revoliuciją buvusią vidutinę pasaulio temperatūrą.
Kuo šilčiau, tuo daugiau vandens
Mėgaujantis auksiniu rudeniu, nelabai norisi prisiminti, kad širdį džiuginanti šiluma yra negailestinga ledynams. Vis tik, nevalia pamiršti, kad viskas susiję. Kažkur tolybių tolybėse, amžino įšalo kraštuose tirpstantys ledynai įsuka dar didesnį klimato kaitos verpetą. Nuo sniego dangos išsivadavę žemės plotai nebeatspindi saulės spindulių ir sugeria daugiau šilumos. Ledynų tirpsmo vanduo papildo vandenynus ir jūras. Šios ima lipti iš krantų – centimetras po centimetro kyla pasaulio vandenyno lygis.
Šylant orui šiltėja ir vanduo. Spalį vidutinė pasaulio vandenyno temperatūra buvo 20,68 °C – 0,48 laipsnio aukštesnė už 1991–2020 m. vidurkį. Ir vėlgi, spalis nėra išskirtinis. Kaip jūrų gyvūniją veikia toks, rodos, nežymus pokytis puikiai iliustruoja žūstantis Didysis koralinis rifas. Jis tikrai nėra vienintelis kritinėje situacijoje atsidūręs jūros gyvūnas – kenčia ir keičiasi visa ekosistema. Poveikis jaučiamas ir pakrantėse, nes, kylant vandens temperatūrai, didėja vandens tūris. Tai reiškia, kad tas pats vandens kiekis užima daugiau vietos ir „lipa“ į krantą.
Dėl klimato kaitos pasaulinis vandenyno lygis kyla vis sparčiau – nuo 1993 m. pakilo 10 cm. Prognozuojama, kad iki 2050 m. pakils dar 10–25 cm. Toks, kranto linijos pasistūmėjimas gali pasirodyti nežymus – panašiai, kaip vidutinės temperatūros pakilimas vienu laipsniu. Tačiau tai paveiks visus, nes milijonai pakrančių gyventojų kelsis gyventi aukščiau. Be to, vandenynui tenka užleisti didelius dirbamos žemės plotus.
Daugiau sumaišties vandenyne, ore ir žemėje
Kylant temperatūrai ir keičiantis klimatui, pasaulio vandenys liejasi ne tik iš krantų, bet ir paplūsta iš dangaus. Vis dažnesnės ir vis stipresnės liūtys nusiaubia ištisus plotus. Rugsėjį nuo liūčių stipriai nukentėjo Lenkija, Austrija, Čekija, Vengrija ir kitos vidurio Europos šalys. Spalio 29 d. Valensijoje per aštuonias valandas iškrito metinis lietaus kiekis. Neregėto masto potvynis nusinešė žmonių gyvybes ir pridarė milžiniškų nuostolių.
Šios, ir kitos stichinės nelaimės – klimato kaitos pasekmė. Oro temperatūrai pakilus vienu laipsniu, jis gali išlaikyti 7 proc. daugiau vandens garų. Ir tuo pačiu, kuo šiltesnis pasaulio vandenynas – tuo daugiau vandens garuoja. Tad, tariant paprastai – dėl klimato kaitos daugiau vandens kyla dangun, didesnis jo kiekis telkiasi debesyse, o tada prapliumpa neregėto masto liūtys.
Iš įprastų vėžių išsimušęs vandens ciklas, yra viena iš priežasčių, kodėl Žemę vis dažniau vargina kita stichija – karščio bangos, užsitęsusios sausros ir jas lydintys miškų gaisrai. Sparčiau besisukant vandens ratui vandenynas-oras-žemė, debesys prakiūra nespėję nenukeliauti įprasto atstumo. Be to, jų kelius sumaišo dėl klimato kaitos besikeičiančios vandens ir oro srovės. Visa sistema tampa intensyvesnė ir chaotiškesnė.
Vienas yra daugiau nei atrodo
Už lango regimi klimato pokyčiai gali pasirodyti per stiprūs ir nepavaldūs žmogui. Tačiau nereikia pamiršti, kad vidutinė temperatūra pakilo vienu laipsniu, būtent dėl žmogaus veiklos ir ją lydinčių anglies dioksido emisijų. Siekiant stabdyti klimato kaitos poveikį, svarbus kiekvienas pasirinkimas – nes vienas yra daugiau nei atrodo.
Vienas iš šios dienos žingsnių link tvaresnio rytojaus gali būti iš žaliosios energijos naudojimas. Jau daugiau nei 200 tūkst. mūsų klientų pasirinko namuose naudoti tik žaliąją energiją. Tai svarbus indėlis siekiant globalaus tikslo sumažinti klimato kaitą.
O kokia energija naudojama jūsų namuose? Jeigu jūsų elektros tiekimo planas be žaliosios energijos, ją galite greitai ir lengvai prisidėti savitarnoje.
Ar žalioji energija brangi? Kur ir kaip ją užsakyti? Visi atsakymai vienoje vietoje.
