CO₂ galėtų drąsiai varžytis populiariausių cheminių formulių konkurse. Žinomumui jai prilygsta nebent H₂O. Vis tik, plačiai atpažįstamas ne visada būna taip pat gerai pažįstamas. Kaip tik todėl kviečiame prisiminti, kas per vienas yra c-o-du, iš kur jis atsiranda, kam jis (ne)reikalingas ir kodėl būtina sekti jo pėdsakus.
Kas bendro tarp anglies, deguonies ir CO₂?
Ne taip ir dažnai CO₂ vadinamas pilnu vardu. Galbūt todėl, kad jie ilgi ir sudėtingi? Juk CO₂ – daug aiškiau ir trumpiau nei anglies dioksidas, anglies dvideginis arba angliarūgštė. Nieko nesumaišėm – visi šie trys vardai priklauso tam pačiam CO₂ ir visi yra vienodai teisingi.
Iš CO₂ formulės matyti, kad anglies dioksidą sudaro vienas anglies ir du deguonies atomai. Tai bespalvės, silpnai rūgštaus skonio ir kvapo dujos, kaip tik todėl dar vadinamos angliarūgšte. Šiek tiek CO₂ dujų visada yra ore (apie 0,03 % tūrio).
Ar žinote, kad.. anglies dioksidas dažnai sutinkamas šventėse, vakarėliuose ir vaikams skirtuose eksperimentų pasirodymuose? Vėsinimui ir specialiam rūko efektui pasitelkiamas sausas ledas yra iki -79 °С atšaldytas CO₂.
Iš kur jis toks atsirado?
Anglies dioksidas visada čia buvo, tačiau pastarąjį šimtmetį jo randasi vis daugiau ir daugiau. Yra trys svarbiausi CO₂ šaltiniai – gyvų organizmų kvėpavimas, negyvų organizmų irimas ir anglies turinčių medžiagų degimas.
Jeigu vanduo pavadinamas gyvybės šaltiniu, tai anglies dioksidą galima praminti gyvybės šešėliu. Jį išskiria visi, kas kvėpuoja – įkvėptas deguonis (O) iš organizmo pasišalina susijungęs su anglimi (C) ir tapęs CO₂.
Augalų ir CO₂ ryšiai yra kiek sudėtingesni. Augalams kvėpuojant, CO₂ iškvepiamas, kaip šalutinis produktas. Visai kita istorija vyksta vykdant fotosintezę (iš šviesos gaminant energiją). Visa žalioji augalija, nuo didžiausių miškų iki smulkiausių dumblių, dienomis gaminasi energiją iš oro imdami CO₂. Fotosintezės metu sau pasilieka anglį (C), o į orą gražina deguonį (O). Kaip tik todėl visa Žemės žaluma vadinama planetos plaučiais.
Augalų sukaupti anglies klodai lieka „užrakinti“ medienoje, durpėse, akmens anglyje, naftoje ir kitose augalinės kilmės medžiagose. Šie anglies „konservai“ atsidaro degdami, kuomet anglis susijungia su deguonimi ir tampa CO₂ dujomis. Kuo daugiau iškastinio kuro deginama, tuo daugiau į orą paleidžiama CO₂. Transportas ir energetikos sektorius yra dvi žmonių veiklos sritys, kur daugiausia naudojama iškastinio kuro ir daugiausia išleidžiama CO₂.
CO₂ ir klimato pokyčių ryšys
Nepaisant plataus žinomumo, CO₂ negali pasigirti gera reputacija. Jam priskiriama atsakomybė už visos Žemės klimato sugadinimą. Rimti kaltinimai!
Mokslininkai jau seniai įrodė, kad didėjantis CO₂ dujų kiekis keičia atmosferos savybes. Žemę gaubiantis oras ne tik leidžia mums laisvai kvėpuoti, bet ir reguliuoja, kiek ir kokių saulės spindulių pasiekia Žemės paviršių ant kurio tarpsta gyvybė. Kalbant vaizdžiai, CO₂ tampa tarsi papildoma, tankesne danga, kuri sulaiko šilumą ir trukdo Žemei „vėdintis“.
„Šiltnamio efektas“ skamba kultūringai ir netgi sufleruoja apie geresnį derlių. Deja, šio efekto sukeliami klimato pokyčiai nieko gero nežada. Kylanti vidutinė klimato temperatūra jaukia įprastą orų tvarką ir duoda valią nežabotoms stichijoms. Pasaulį vis dažniau užklumpa netikėtos karščio bangos, sausros, vėtros, liūtys, kurios sukelia vis didesnių negandų bei pridaro vis daugiau nuostolių.
Kur veda anglies dioksido pėdsakai
Pasaulis jau seniai suprato būtinybę stabdyti klimato kaitą. Geriausias būdas užkirsti kelią pražūtingiems pokyčiams – imtis jų priežasties ir mažinti CO₂ išmetimus. Taip daryti sutarė visos išsivysčiusios šalys dar 1997 m. Kiote. Europos Sąjungos ėmėsi lyderystės kovojant su klimato kaita ir užsibrėžė tikslą iki 2050 m. užtikrinti poveikio klimatui neutralumą. Šis planas bei jame numatytos priemonės vadinamos Žaliuoju kursu.
Pasiekti Žaliojo kurso tikslų būtų neįmanoma be tikslaus skaičiavimo kas, kiek ir kada išskiria CO₂. Anglies dioksido pėdsakų aptiksime kiekvienuose namuose, biuruose, gamyklose, lėktuvuose, net kasdieniuose pirkinių krepšeliuose. Šį pėdsaką turi daugelis kasdienių mūsų veiksmų – važiavimas automobiliu, namų šildymas, pyrago kepimas, net muzikos klausymas – bet kas, kam naudojama energija, pagaminta iš iškastinio kuro.
Jūsų namai gali būti su mažesniu CO₂ pėdsaku
Jau žinome, kad klimato kaita vyksta dėl vis didėjančių CO₂ išmetimų, kurie atsiranda deginant iškastinį kurą. Pažangiausios pasaulio valstybės jau įsitraukė į kovą su klimato kaita. Gali pasirodyti, kad pavieniai žmonės mažai ką gali pakeisti. Tačiau tai netiesa, nes kiekvienas pasirinkimas svarbus. Jau daugiau nei 200 tūkst. „Ignitis“ klientų pasirinko žaliąją energiją, tai reiškia, kad 200 tūkst. namuose naudojama energija, kuri pagaminta iš atsinaujinančių išteklių – saulės, vėjo ir vandens. Tai svarbus žingsnis link visai Žemei palankesnės ateities.
O kokia energija naudojama jūsų namuose? Jeigu jūsų elektros tiekimo planas be žaliosios energijos, ją galite greitai ir lengvai prisidėti savitarnoje.
Ar žalioji energija brangi? Kur ir kaip ją užsakyti? Visi atsakymai vienoje vietoje.
