2025-ieji buvo išskirtiniai metai, kai atsinaujinančios energijos vartojimas Lietuvoje pasiekė naujas aukštumas. Lūžio metai – ir daugybei gyventojų, nes žalioji energija tapo pagrindine mūsų namų varomąja jėga ir stabilesnių kainų garantu. O kas laukia toliau?
Istoriniai metai
Praėjusiais metais Lietuvos energetika patyrė tikrą transformaciją, kurią geriausiai iliustruoja perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ duomenys. 2025 metais elektros energijos iš atsinaujinančių šaltinių gamyba mūsų šalyje perkopė simbolinę ribą ir pasiekė rekordines 6,62 teravatvalandes (TWh). Bendras šalies metinis elektros energijos suvartojimas siekė 12,58 TWh, o patys pasigaminome – 9,72 TWh. Tad mūsų valstybėje sukurtos žaliosios energijos dalis sudarė beveik 68 proc. visame gamybos katile.
Statistika rodo, kad praėję metai buvo išskirtiniai ne tik gamybos mastu, bet ir tuo, jog daugybė gyventojų užsitikrino žaliosios energijos tiekimą savo buities reikmėms. Ir tai darė matydami ne tik ekologinę, bet ir ekonominę naudą. Štai didžiausio Lietuvoje nepriklausomo elektros energijos tiekėjo „Ignitis“ žaliąją energiją naudojančių klientų skaičius pernai išaugo net 150 proc. ir jau viršija 673 tūkst.
„Iš vėjo, vandens, saulės, biokuro ir kitų atsinaujinančių išteklių gaminama energija yra tvarus ir aplinką tausojantis būdas šalį aprūpinti elektra bei užsitikrinti energetinę nepriklausomybę. O vartotojams svarbi paskata rinktis žaliąją energiją yra ne tik sąmoningumas, bet ir faktas, kad didėjanti vietinė gamyba lemia žemesnes ir stabilesnes kainas“, – sako „Ignitis“ privačių klientų tarnybos vadovas Andrius Kavaliauskas.
Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, vidutinė didmeninė elektros kaina šalyje pernai buvo apie 3 proc. mažesnė nei Europos Sąjungos vidurkis, o sausį, birželį ir liepą ji buvo viena mažiausių Bendrijoje dėl aukšto pajėgumo nacionalinės elektros gamybos bei importo iš pigesnės Skandinavijos rinkos.
Iškalbingi rodikliai
Pernai visų atsinaujinančių energijos išteklių elektrinių galia Lietuvoje išaugo 36 proc. ir dabar siekia net 6 200 megavatų (MW) – arba beveik keturis kartus daugiau nei iškastinį kurą naudojančių elektrinių galia. Vien saulės elektrinių įrengtoji galia augo 916 MW, o vėjo – 732 MW, skaičiuoja LEA.
Prie rekordinio proveržio atsinaujinančios energijos gamyboje reikšmingai prisidėjo žaliosios energetikos lyderė Baltijos šalyse „Ignitis renewables“. Įmonės valdomi atsinaujinančios energetikos projektai iš viso pagamino 12 proc., o vien tik Kelmės vėjo parkas prisidėjo beveik 8 proc. prie visos Lietuvos atsinaujinančios elektros energijos gamybos 2025 metais.
„Praėjusiais metais pradėjo veikti didžiausias Baltijos šalyse vėjo energetikos projektas – „Ignitis renewables“ Kelmės vėjo parkas. Bendra jo galia siekia 314 MW ir sudaro svarią dalį nuo visų pernai įrengtų vėjo pajėgumų šalyje. Šis projektas reikšmingai prisidėjo prie to, kad visa per 2025 m. „Ignitis“ gyventojams tiekta žalioji energija būtų pagaminta tik Lietuvoje“, – pažymi A. Kavaliauskas.
Nuo sausio iki lapkričio mėnesio daugiausia „Ignitis“ vartotojams žaliosios energijos buvo pagaminta vėjo (44,06 proc.) ir biodujų bei biokuro elektrinėse (53,21 proc.), o likusi dalis – hidroelektrinėse ir saulės elektrinėse.
LEA, „Litgrid“ ir „Nord Pool“ duomenimis, didelė žaliosios energijos generacija 2025 metais lėmė laikotarpius, kai šalyje jau pasigaminome visą arba beveik visą reikalingą elektros energiją. Pavyzdžiui, balandį pasigaminome apie 99 proc. vartojimui reikalingos elektros, o gegužę ir birželį šis rodiklis siekė apie 95 proc.
Be to, 2025-aisiais buvo 64 paros, kai pasigaminome daugiau elektros energijos, nei jos suvartojome. Užpernai tokių parų buvo 4, o iki 2024-ųjų tokių atvejų nefiksuota nė karto.
Pajėgumams augant – didesnis dėmesys skaitmenizavimui
„Litgrid“ duomenys atskleidžia, kad pernai saulės energetika sudarė 25 proc. visos žaliosios energijos gamybos, tačiau būtent šis segmentas demonstravo didžiausią plėtros dinamiką: per metus jis ūgtelėjo beveik 40 proc. ir sugeneravo 1,79 TWh. Jeigu vėjo jėgainių parkai sparčiau plėtėsi Žemaitijos ar pajūrio regionuose, tai saulės elektrinės vis labiau tapo neatsiejama individualių namų ūkių dalimi visoje šalyje.
LEA prognozuoja, kad šiemet galime pasigaminti apie 80–85 proc. vartojimui reikalingos elektros ir dar labiau priartėti prie energija savarankiškai apsirūpinančios bei eksportuojančios valstybės tikslo. Jei plėtros tempai išliks tokie, kokie buvo 2025-aisiais, energetinis savarankiškumas gali būti pasiektas jau 2027 metais. O vietinė gamyba padės amortizuoti ateityje galimus kainų šuolius.
Nauja tema tampa ne tik gamybos kiekiai, bet ir tinklo lankstumas bei skaitmenizavimas. Ateityje numatomas masinis išmaniųjų tinklų diegimo etapas, kuris leis vartotojams tiek gaminti, tiek realiuoju laiku prekiauti sukaupta energija tarpusavyje, naudojant dirbtinio intelekto valdomas platformas.
„Vartotojams patariama nebedelsti ir investuoti į energijos valdymo sistemas, nes būsimas rinkos modelis bus orientuotas į tuos, kurie geba lanksčiai pritaikyti savo vartojimą prie gamybos svyravimų. Nors visą savo poreikį patenkinančia žaliosios energetikos valstybe oficialiai galime tapti po poros metų, jau dabar aišku, kad svarbiausias technologinis ir psichologinis lūžis įvyko“, – apibendrina „Ignitis“ ekspertas.
