Aukščiausios energinio naudingumo klasės namas – tai ne tik apšiltintos sienos ar stogas. Tačiau, kaip pastebi specialistai, nemaža dalis Lietuvos gyventojų vis dar vangiai gilinasi į sprendimus, užtikrinančius, kad name energija būtų vartojama efektyviai.
Kaip suprasti, kada statinyje energija vartojama efektyviai? Pasak specialistų, pakanka atkreipti dėmesį į keletą konkrečių detalių ir tam tikrus dokumentus, kurie perkant ar parduodant būstą yra privalomi.
Energinio naudingumo sertifikavimo būtinybė
Pasak „Ignitis grupės“ energetinio efektyvumo programos vadovės Astos Vaitulevičės, gyventojų, kurie atkreipia dėmesį į statinių energinio naudingumo klasę ir šis kriterijus jiems reikšmingas, renkantis namus, po truputį daugėja.
„Pastato energetinis naudingumas žymi energijos kiekį, reikalingą patenkinti energijos poreikiui, siejamam su įprastu pastato naudojimu, įskaitant energiją pastato šildymui, vėsinimui, vėdinimui, karštam vandeniui ir pastato apšvietimui. Energinio naudingumo klasių, kurios parodo, kiek energetiškai efektyvus yra pastatas, egzistuoja devynios – A++, A+, A, B, C, D, E, F ir G, kur A++ yra aukščiausia klasė. Norint įregistruoti baigtą statyti statinį ar jį renovavus, būtina turėti ir energinį naudingumą įrodantį sertifikatą. Jis pagrindžia, kokiai energinio naudingumo klasei pastatas priskiriamas, kiek energijos pastatas suvartoja“, – sako A. Vaitulevičė.
Pagal Europos Sąjungos direktyvas visi nauji pastatai nuo 2021 metų pradžios turi atitikti beveik nulinės energijos suvartojimo reikalavimus. Reikalavimai keitėsi siekiant pagrindinio tikslo – turėti energiją taupančius, efektyvius ir mažiau aplinką teršiančius pastatus – pastatų sektorius turi didžiulį potencialą taupyti energiją.
Ieško profesionalų pagalbos
Pastatų energinio naudingumo sertifikavimo paslaugas teikiančios įmonės UAB „Klaipėdos statybos kompanija“ direktorius Ričardas Petrikauskas sako, kad nedažnas gyventojas savarankiškai labiau pasidomi, kokie sprendimai padeda taupyti energiją bei į ką atsižvelgiama vertinant pastato energinio naudingumo klasę. Specialisto manymu, gyventojai šiuo klausimu labiau pasitiki profesionalų pagalba, nes niuansų vertinant energinį efektyvumą yra nemažai.
„Energinio naudingumo sertifikatą su atitinkama energinio naudingumo klase galima suteikti tik įvertinus visą eilę dalykų. Pavyzdžiui, ar name esantys langai atitinka A+ arba A++ klasės namų reikalavimus? Koks šildymas? Kaip yra ruošiamas karštas vanduo? Koks naudojamo boilerio litražas? Ar vamzdžiai iki boilerio yra sumontuoti sienoje ar ant sienos? Koks grindų, sienų šiltinimo storis, jeigu jos šiltintos? Jeigu yra garažas ir rūsys, ar jie šildomi?“, – pasakoja R. Petrikauskas.
Pastatų energinio naudingumo sertifikavimo specialistas pateikia konkretų pavyzdį, kuo turi pasižymėti pačios aukščiausios energetinio naudingumo klasės A++ namas.
„A++ pastatai turi atitikti beveik nulinės energijos suvartojimo reikalavimus. Tokiame pastate, daugiau negu 50 proc. energijos turi būti iš atsinaujinančių išteklių, tokių kaip biokuras, vėjo, saulės elektrinės, geoterminiai ištekliai, ar šilumos siurbliai. Taip pat tokiuose pastatuose turi būti įrengta mechaninė vėdinimo sistema su rekuperacija, o šių vėdinimo įrenginių rekuperatoriaus naudingumo koeficiento COP rodiklis turi būti ne mažiau 5. Ventiliatorių elektrinė galia vienam kūbiniam metrui oro turi siekti bent 0,45 Wh/m3. A++ energetinio naudingumo klasės pastato per metus sunaudojama energija – maždaug 6–10 kilovatvalandžių kvadratiniam metrui per metus. Visame name naudojamas tik LED apšvietimas“, – sako R. Petrikauskas.
Mažesnės sąnaudos, didesnė vertė ir lengvesnis pardavimas
„Svarbu nepamiršti, kad kuo aukštesnės energinės klasės namas, tuo jis taupesnis. Pavyzdžiui, žiemą yra patiriama žymiai mažiau išlaidų šildymui. Akivaizdu, kad visuomenei vis labiau vertinant efektyvų energijos vartojimą, tuo pasižymintis būstas su laiku bus tik vertingesnis ir jo paklausa, vertinant nuo šio momento išaugs“, – sako R. Petrikauskas.
Daugiau dėmesio skiriant energetiniam efektyvumui, aukštesnės energinės klasės būstas bus ir vertingesnis, ir jį parduoti, galimai, bus lengviau.
Vis tik jis pabrėžia, kad nereikėtų nurašyti ir žemesnės energinio naudingumo klasės pastatų paklausos. Anot jo, jeigu žmogui tinka vieta, pats namas, jo išplanavimas, yra nemažai priemonių, kurių galima imtis, kad būtų padidinta pastato energinė klasė.
„Visų pirma, turi būti atliktas statinio ir jo situacijos ekspertinis vertinimas. Iš to bus aiškūs sprendimai, kurių reikėtų imtis. Dažniausiai tai būna sienų storinimas su termoizoliacinėmis medžiagomis, pastato apšildymas, ventiliacijos sistemos gerinimas, langų bei durų būklės gerinimas. Nenuvertinkime ir, pavyzdžiui, žemesnės E-F klasės seno, monolitinio daugiabučio namo, kuris po renovacijos gali pasiekti C klasę, kas pagal investicijas ir naudą jam būtų labai optimalus variantas. O tai, pagal galimybes, gali pilnai atitikti ar net viršyti daugumos žmonių poreikius. Vis tiek, renovuotas ir C klasę pasiekęs namas jau bus žymiai taupesnis nei žemiausią E-F klasę turintis“, – sako R. Petrikauskas.
2020 m. gruodžio mėn. „Ignitis grupė“ ir jos dukterinė bendrovė „Ignitis“ su Energetikos ministerija pasirašė energijos vartotojų švietimo ir konsultavimo susitarimą. Juo „Ignitis“ įsipareigoja šviesti ir konsultuoti vartotojus energetinio efektyvumo vartojimo didinimo klausimais taip padedant vartotojams mažinti energijos vartojimo kaštus bei didinti energijos vartojimo efektyvumą.
