Ypatingai taupūs arba dar kitaip vadinami pasyvūs namai, kurie užtikrina itin efektyvų energijos vartojimą, gyventojams jau nėra didelė naujiena. Kaip pastebi specialistai, žmonių kiekis, linkusių domėtis energetiniu efektyvumu, auga. Tiesa, vis dar yra svarbių su atsakingu energijos vartojimu name susijusių sprendimų, kurie daugumai yra nežinomi.
Taupiau, švariau ir sveikiau
Kaip sako „Ignitis grupės“ energetinio efektyvumo programos vadovė Asta Vaitulevičė, projektuojant, statant ar įsigyjant jau pastatytą būstą, gyventojai vis labiau gilinasi į energiją taupančius sprendimus. Patys noriai klausia specialistų ir renkasi būdus, galinčius užtikrinti efektyvų energijos suvartojimą – tokius kaip namo sienų šiltinimo storis, šildymo, vėdinimo prietaisai, langai ir kiti.
„Žmonės supranta, kad pasirinkę būdus, kurie padeda namuose efektyviai naudoti energiją, gali ne tik sutaupyti, bet ir gyventi švaresnėje bei sveikesnėje aplinkoje. Pavyzdžiui, pasyviųjų namų savininkams net ir energijos kainų augimas nėra toks baisus“, – pabrėžia „Ignitis grupės“ energetinio efektyvumo programos vadovė.
Pasyvus namas – Vokietijos Pasyvaus Namo Instituto nustatytas statybos standartas ypatingai taupiems namams. Tai iš praktinės pusės patikrintas ir veikiantis statybos standartas, kuris ne tik užtikrina pastatų energetinį efektyvumą, bet ir maksimalų komfortą gyventojams. Pasyviam namui eksploatuoti reikia apie 90 proc. mažiau energijos lyginant su dauguma Europos pastatų.
Gyvenamųjų namų projektavime besispecializuojančios įmonės UAB „Materija“ direktorius ir architektas Aurimas Zaniauskas akcentuoja, kad namas gautų pasyvaus sertifikatą, jis turėtų atitikti tam tikrus kriterijus. Pavyzdžiui:
- Būtina vengti šiluminių tiltelių, dėl to dažnai tokie namai statomi kuo paprastesnės formos (kvadratai, stačiakampiai). Aišku ir sudėtingesni architektūriniai sprendimai įmanomi, bet jie gali nemažai kainuoti siekiant juos padaryti šiltus;
- energijos sąnaudos šildymui turi būti mažesnės negu 15 kWh/m²( per metus);
- šildymo galingumas – iki 10 W/m²;
- namas turi būti sandarus. Oro kaitos norma prie 50 Pa slėgio turi būti iki 0,6 karto per 1h;
- temperatūra patalpose negali viršyti 25 laipsnių ilgiau kaip 10% vienerių metų laikotarpyje;
- rekuperacinės vėdinimo sistemos efektyvumas turi būti virš 75 %, su ribotu elektros energijos suvartojimu įrangai eksploatuoti;
- pasyviajame name montuojami šilti langai ir durys. Langai su U verte <0.80 W/(m²K) bei g verte apie 50%.
„Pasyviame name ištisus metus temperatūra išlieka stabili, jo patalpose cirkuliuoja itin kokybiškas oras. O kai viduje nėra ryškių temperatūrinių skirtumų ir skersvėjų, akivaizdu, kad ir žmonių sveikatai tai yra naudingiau“, – teigia A. Zaniauskas.
Pastebima, kad energetinį efektyvumą namuose gali lemti ir teisingai įvertinti aplinkos, kurioje yra pastatytas namas, privalumai.
„Kad namas karščiausiomis dienomis per daug neprikaistų arba priešingai – žiemą saulės ir šviesos jame būtų pakankamai, labai daug lemia jį dengiantys šešėliai, kuriuos sukuria aplink augantys medžiai. Taupaus namo rezultatą galima pasiekti orientuojant gyvenamas patalpas labiau į pietus, o pagalbines – į šiaurę. Numatant stogo karnizus ar kitus architektūrinius elementus, užstojančius langus nuo vasaros saulės ir saugančius patalpas nuo perkaitimo. Labai svarbi ir namo termomasė – taupiam namui rekomenduotini sunkūs, ilgai išlaikantys šilumą blokeliai“, – sako A. Zaniauskas.
Pasyvaus namo standartas nėra A++ energetinės naudingumo klasės namas
A. Zaniauskas siūlo atkreipti dėmesį į tai, ką kai kurie gyventojai iki šiol painioja. Pasak jo, pasyvaus namo standartą atitinkantis namas tiesiogine prasme nėra A++ energetinės naudingumo klasės, nors abi kryptys ir yra panašios – kalbame apie efektyvų energijos vartojimą.
„Būtina žinoti, kad A+, A++ pastatų reikalavimai šiek tiek lankstesni nei pasyvaus namo. Reikalingos energijos sąnaudos A+, A++ klasei pasiekti kiekvienu atveju yra skirtingos, priklauso nuo pastato dydžio ir kitų parametrų. Taigi, nesiremiant skaičiavimais teigti, kad A+ ar A++ energinio naudingumo klasės namas yra pasyvus namas nebūtų teisinga“, – sako A. Zaniauskas.
Specialistas džiaugiasi, jog galvodami apie būstą, kuriame energija būtų naudojama efektyviai, žmonės dabar itin noriai domisi įvairiais energijos efektyvumą didinti padedančiais sprendimais bei į juos nevengia investuoti. Pavyzdžiui, šilumos siurblius. Taip pat investuojama ir į saulės elektrines.
„Ne kiekvienas žmogus atkreipia dėmesį, kad namai, kuriuose energija vartojama efektyviai, kiekvienais metais tampa vis paklausesni. Tad ir jų vertė automatiškai auga. Štai, pavyzdžiui, neseniai JAV atliktas tyrimas parodė, kad tokių namu vertė gali paaugti iki 5 proc .“, – pastebi A. Vaitulevičė.
2020 m. gruodžio mėn. „Ignitis grupė“ ir jos dukterinė bendrovė „Ignitis“ su Energetikos ministerija pasirašė energijos vartotojų švietimo ir konsultavimo susitarimą. Juo „Ignitis“ įsipareigoja šviesti ir konsultuoti vartotojus energetinio efektyvumo didinimo klausimais taip padedant vartotojams mažinti energijos vartojimo kaštus bei didinti energijos vartojimo efektyvumą.
