Savitarna
Kepyklos darbuotojas šypsosi žiūrėdamas į telefoną
Kepyklos darbuotojas šypsosi žiūrėdamas į telefoną

Ir kepyklėlei, ir gamyklai – naujieji kovos su klimato kaita reikalavimai beldžiasi į duris

Apyvartiniai taršos leidimai (ATL) didžiajai daliai visuomenės yra terra incognita – kažkur girdėta, bet realiai niekad nečiupinėta. Ir nekeista – iki šiol jie didžiąja dalimi buvo taikomi daliai didžiųjų įmonių kaip kovos su klimato kaita priemonė. Tačiau žaidimo taisyklės keičiasi – vos po poros metų net ir mažiausi verslai turės jaukintis ir spręsti emisijų mažinimo bei energetinio efektyvumo klausimus. Kitu atveju į jų duris pasibels didesnės sąskaitos už suvartotus energetinius išteklius ir paliktą šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) pėdsaką.

ATL sistema dar 2005 m. buvo sukurta Europos Komisijos kaip priemonė mažinti poveikį klimato kaitai atsisakant taršių kuro rūšių, tokių kaip akmens anglis. Nesigilinant į sudėtingą ATL sistemą, pačių leidimų išdavimo logika buvo paprasta: įmonėms pagal gamybos mąstą ir pobūdį yra skiriamas ATL kiekis. Kuo įmonė mažiau išleidžia anglies dvideginio ir investuoja į gamybos efektyvumą, tuo mažiau jai reikia ATL. Ir atvirkščiai – kuo taršesni ir neefektyvūs procesai, tuo didesnis ATL poreikis. ES nustato ATL kvotas kiekvienai iš bendrijos šalių pagal santykinį taršos rodiklį. Tuomet kvotos paskirstomos ATL sistemoje dalyvaujančioms įmonėms nemokamai, o jei neužtenka paskirtų, tenka pirkti rinkoje iš kitų.

Svarbu pabrėžti, kad ATL taikoma energetikos gamybos įmonėms ir pramonės šakoms, kurios imlios energijai, tokioms kaip metalurgija, cemento, stiklo gamyba ir kt. Tokia politika sukūrė pozityvų pokytį rinkoje. Europos Komisijos duomenimis, nuo 2005 iki 2021 m. anglies dvideginio emisija ES energetikos ir pramonės sektoriuose sumažėjo apie 35 proc. Pažymėtina, kad pokytis įvyko dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui – inovacijų, mokslo progreso, švarių technologijų – ir, žinoma, ATL sistema prie to taip pat prisidėjo.

Reikalavimai griežtėja

Priemonės veiksmingumas pastūmėjo į jos platesnį taikymą. 2022 m. Europos Sąjunga susitarė dėl ambicingesnio kovos su klimato kaita plano: Europos Komisija paruošė, o Europos Parlamentas patvirtino dokumentų rinkinį „Tinkamas 55 proc. tikslui” (angl. “Fit for 55”).

Naujuoju planu užsibrėžta sumažinti anglies dvideginio emisijas 62 proc. iki 2030 m., kaip atskaitos tašką imant 2005-uosius. Tai net trečdaliu ambicingesnis planas nei buvo iki šiol.  Dalis pakeitimų susiję su ATL prekybos ribojimais, palaipsniui atsisakant nemokamų ATL, taip siekiant, kad įmonės plačiau naudotų atsinaujinančios energetikos šaltinius, didintų efektyvių gamybos ir energetikos sprendimų diegimą.

Visgi itin svarbu yra išplėsta ATL II sistema ir jos taikymas praktikoje – ji išplečiama į transporto sritį, bus taikoma komerciniams arba viešiems pastatams, namų ūkio sektoriui bei gamybos ir statybos sektoriams, naudojantiems gamtines dujas. Pagal naująją sistemą gamtinės dujos patenka į emisijos apskaitą, tad verslas, kuris naudoja gamtines dujas savo veikloje, turės prisidėti prie klimato kaitos padarinių šalinimo. Negana to, ir buitiniai gamtinių dujų vartotojai patenka į reguliavimą – jei jų namų ūkiuose dujų suvartojimas viršys daugiau nei 1 toną CO2 emisijų (5,5MWh dujų).

Naujosios ATL II sistemos reguliavimo įpareigotos šalys nuo 2024 m. privalo vykdyti ir teikti kuro bei emisijų suvartojimo apskaitos duomenis. Vėliau reguliavimas numato ir prievolę apmokestinti kiekvieną ŠESD emisijų toną. Pasikeitimai jau liečia rinkoje esančius reguliuojamus subjektus ir už 2024 m. pastarieji privalės pateikti pirmąsias ataskaitas, o nuo 2028 metų – ir atsiskaityti už ATL II pagal numatytą tvarką.

Trys žingsniai verslui

Naujuoju reguliavimu kovos su klimato kaita „žaidimo aikštelė“ yra išplečiama. Jei kepyklėlės savininkas anksčiau pagal savo nuostatas prisidėjo arba ne prie kovos su klimato kaita, tai įsigaliojus naujai tvarkai, tai lies ne tik nuostatas, tačiau ir įmonės sąnaudas. Tad kokių žingsnių turėtų imtis verslas, siekiant sumažinti galimą poreikį ATL leidimams, didinant naudojamos energijos efektyvumą savo veikloje, mažinant švaistymą ir kartu naudojant atsinaujinančių išteklių pagamintą energiją?

Pirma, energetinis auditas. Energijos vartojimo auditas įvertina įmonės energijos suvartojimo dinamiką, o taip pat sritis, kur galima sumažinti energijos švaistymą ir reikiamų pokyčių kuriamą efektą. Kokybiškas auditas ne tik įvertina prietaisų ir procesų efektyvumą, tačiau ir įpročių poveikį, tad gaunamas visaapimantis verslo energetinis žemėlapis.

Antra, rekomendacijos. Kartu su auditu gaunamos rekomendacijos, kaip pertvarkyti veiklą ir/ar energetinį ūkį, įvertinant tiek ekonominį, tiek aplinkosauginį aspektą. Svarbu matyti, kokios pastangos duos didžiausią rezultatą, kad planuojant investicijos į energetikos ūkį efektas būtų kuo pastebimesnis.

Trečia, įgyvendinimas. Rekomendacijų įgyvendinimas yra imlus laikui procesas. Prieš akis turi būti ir tas dviejų metų pereinamasis periodas, todėl svarbu išsidėlioti prioritetus, susirasti patikimus projektuotojus, rangovus, nusimatyti biudžetus. Be to, siekiant padidinti gamybos proceso efektyvumą mažinant švaistymą, kuriamą poveikį aplinkai galima mažinti ir įsigyjant „žaliąją“ energiją, t.y. iš atsinaujinančių energijos išteklių pagamintą energiją. Rekomenduojama efektyviai naudoti atsinaujinančią energiją, mažinti iškastinio kuro poreikį – tai padės kurti ir išlaikyti įmonės konkurencingumą rinkoje.

Kovos su klimato kaita priemonės bus taikomos vis plačiau – tai tendencija, prie kurios reikia prisitaikyti. Galima į viską žiūrėti ir gerokai paprasčiau. Naujos dekarbonizacijos taisyklės galios visiems, tai reiškia, kad ir prie pokyčių turės prisidėti visi.