Gamtines dujas vis dar plačiai naudojame, tačiau dėl su tvarumu susijusių reikalavimų ir kainos vis dažniau žvalgomės ir į kitas kuro rūšis. Tad kiek gamtinių dujų vis dar sunaudojame namuose? Ar įmanoma sutaupyti dar daugiau? O gal sprendimas – tvaresnės ir pigesnės alternatyvos?
Kaip rodo Valstybės duomenų agentūros viešai pateikiama informacija, 2022 metais Lietuvoje daugiau kaip 28 proc. energijos buvo suvartojama namų ūkiuose. Tokios tendencijos vyrauja daugumoje Europos Sąjungos (ES) šalių – daugiausiai, net 80 proc. energijos sunaudojama namų šildymui, karšto vandens ruošimui ir maisto gaminimui.
Lietuvoje daugiausiai energijos namų šildymui tiekiama centralizuotu būdu, o šildant individualius namus, itin populiarios malkos, kurui skirta mediena ir žemės ūkio atliekos, kurių pernai sunaudota 2 200,1 tūkst. kubinių metrų. Taip pat gamtinės dujos – 1 330,5 GWh. Kaip akcentuoja „Ignitis“ tvarumo sprendimų vadovas Eugenijus Šeguras, naudoti pastarąjį kurą visų pirma pasirenkama dėl patogumo ir kainos.
„Naujuose ir renovuojamuose senesnės statybos pastatuose vis dažniau įrengiami už tradicinius atmosferinius modelius pranašesni kondensaciniai dujiniai katilai. Jie savo populiarumo sulaukė dėl galimybės sutaupyti: gerokai efektyvesni, patikimesni ir leidžia lengvai reguliuoti šildymo lygį. Svarbu ir tai, kad papildomai nereikia nusimatyti vietos kurui, o pats šildymas ekologiškesnis dėl mažesnio išmetamų teršalų kiekio“, – sako E. Šeguras.
Norima sutaupyti dar daugiau
Vis populiaresnis tampa šildymas šilumos siurbliais. Daugiabučiuose namuose sprendimu dažnai tampa renovacija ir šilumos punkto atnaujinimas, o individualiuose namuose – kondensaciniai dujiniai katilai, šildymo sistemos atnaujinimas ar minėtos alternatyvos.
„Šilumos siurbliai šilumą išgauna iš oro, vandens ar žemės. Tokio tipo šilumos siurbliai elektros energiją naudoja itin efektyviai – yra maždaug 3–5 kartus efektyvesni nei kietu kuru kūrenamos ar elektrinės šildymo sistemos. Kai sąnaudos labai nedidelės, ilgainiui atsiperka didesnės pradinės investicijos – šilumos siurbliai gali tarnauti 12–25 metus“, – teigia E. Šeguras.
Skaičiuojama, kad investicijos į šilumos siurblius leidžia sutaupyti net 45,4 proc. elektros energijos, o procesų optimizavimas – dar 26,1 proc. energijos. Tuo metu šildyti namus elektros energija itin apsimoka tiems vartotojams, kurie yra įsirengę saulės jėgaines arba išsinuomoję nutolusias saulės elektrines.
Tvarumas keičia energijos vartojimo įpročius
Minėtos alternatyvos vis dažniau naudojamos ir karštam vandeniui ruošti: dar 2020 m. tam elektros energijos buvo sunaudojama 137 GWh, o pernai – kiek daugiau nei dvigubai (277 GWh), šilumos siurblių pagamintos energijos naudojimas tuo pačiu laikotarpiu augo beveik penkis kartus (nuo 42 iki 209,8 GWh). Tiesa, svarbią vietą čia užima ir gamtinės dujos, kurių 2024 m. karštam vandeniui ruošti buvo sunaudojama net 307,4 GWh. Daugiausiai jų vis dar sunaudojama maistui gaminti (net 708,7 GWh).
E. Šeguras akcentuoja, kad gamtinių dujų naudojimas Lietuvoje vis dar yra itin populiarus, tačiau jos dažnai naudojamos kur kas efektyviau, taip pat populiarėja ir kitos kuro rūšys, kurios gali sumažinti ne tik sąskaitas, bet ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą. Tai itin svarbu dėl šylančio klimato ir griežtėjančių aplinkosauginių reikalavimų. Pavyzdžiui, naujajame Europos Sąjungos kovos su klimato kaita plane „Fit to 55“ numatyta iki 2030 m. šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas sumažinti net 55 proc.
„Dėl būtinybės tapti tvaresniems nekilnojamojo turto sektoriuje pastebimi ryškūs pokyčiai. Pavyzdžiui, aukščiausios energinės klasės namuose atsisakoma tradicinių dujinių katilų. Taip pat dažniau įrengiamos elektrinės šildymo ir išmaniosios namų sistemos, kurios veikdamos kartu gali dar labiau sumažinti savo išlaidas ir anglies pėdsaką“, – akcentuoja E. Šeguras.
