Norėdami sutaupyti šaltuoju metų laikotarpiu, vis dažniau žvalgomės į inovatyvius įrenginius: saulės jėgaines, geoterminį šildymą, šilumos siurblius ir panašius įrenginius. Dėl patogumo ir patrauklios kainos dažnas šalies pilietis išbando šildymą dujomis, o kad būtų dar pigiau – ir į kondensacinius dujinius katilus. Kokia pastarųjų nauda ir ar iš tiesų juos verta naudoti?
Kaip teigia „Ignitis“ tvarumo sprendimų vadovas Eugenijus Šeguras, šalies gyventojai namus gamtinėmis dujomis paprastai šildosi dėl kelių priežasčių: ekonomiškumo, nesudėtingo įvedimo ir patogumo. Tradicinis sprendimas – pastatomi, kabinami, įvairaus dydžio ir modelių atmosferiniai dujiniai katilai, tačiau dėl gerokai mažesnių energijos nuostolių vis labiau populiarėja kondensaciniai dujiniai katilai.
Kai tradiciniuose katiluose šiluma prarandama (skaičiuojama, kad kone trečdalis jos) su per papildomą šilumokaitį išeinančiais vandens garais, kondensaciniuose dujiniuose katiluose šios dujos surenkamos ir virsta skysčiu. Tuo pačiu išskiriama šiluma, kuri panaudojama pašildyti į katilą iš centrinio šildymo sistemos atkeliaujantį vandenį.
„Įvairiais skaičiavimais, kondensacinių dujinių katilų efektyvumas siekia gerokai virš 90 proc., kai tradiciniai katilai fiksuoja apie 70–80 proc. siekiantį efektyvumą. Dėl didesnio efektyvumo gerokai sumažėja ir anglies dvideginio pėdsakas. Tai itin svarbu, nes deginant gamtines dujas, nors jos laikomos ekologiškesnės nei kitas iškastinis kuras, vis tiek išsiskiria nemažai šiltnamio efektą sukeliančių medžiagų“, – skirtumus vardija E. Šeguras.
Galimybė sumažinti sąskaitas
Didesnis efektyvumas lemia ir mažesnį dujų poreikį, kas leidžia sutaupyti pinigų. Skaičiuojama, kad pakeitus atmosferinį dujinį katilą į kondensacinį, metines šildymo sąskaitas galima sumažinti net penktadaliu. Per sutaupymus, jei ryškiai nepasikeis dujų kaina, ilgainiui atsipirks didesnės pradinės investicijos. Ypač kai kondensacinio dujinio katilo vidutinis tarnavimo laikas siekia 15–17 metų.
„Galimybę dar labiau sumažinti suvartojimą gali suteikti ir inovacijos. Vis labiau populiarėja išmaniųjų namų ir dirbtinio intelekto sprendimai, įrengus jutiklius ir realiuoju laiku gaunant įvairius duomenis, galima koreguoti suvartojimą ir įdiegti suvartojimo prognozavimo metodikas. Taip katilas gali veikti dar efektyviau“, – sako E. Šeguras.
Dėl minėtų kondensacinių dujinių katilų privalumų daugelyje šalių naujai diegti leidžiama tik juos. Tam daugybę įtakos turi rūpestis tvarumu – 2024 metų duomenimis, 86 proc. visame pasaulyje suvartojamos energijos išgaunama iš neatsijauninančių išteklių. O Europos Sąjunga siekia iki 2050 m. tapti visiškai neutralia klimato atžvilgiu.
Be to, kondensaciniai dujiniai katilai yra gerokai saugesni dėl iš jų išeinančių garų temperatūros: ji siekia apie 55°C, kai tradiciniuose – arti 200°C. Todėl įrengiant pastaruosius specialiai reikia modifikuoti kaminą.
„Renkantis kondensacinį dujinį katilą, svarbu atsižvelgti į kelis svarbiausius aspektus. Jei turite didesnius namus, verta apsvarstyti didesnį katilo galingumą, o norint daugiau sutaupyti, pasirinkti didesnį energetinį efektyvumą. Taip pat aktualu peržvelgti klientų atsiliepimus, kurie gali padėti susidaryti geresnį vaizdą apie pasirinktą produktą“, – pataria „Ignitis“ specialistas.