Ignitis
Ignitis

Saulės energija: nuo palydovų iki malkinės Pumpėnuose

Saulė kiekvieną sekundę Žemei duoda tiek savo energijos, kad ji galėtų patenkinti visą žmonijos energijos poreikį daugiau nei dvi valandas. Be to, yra beveik amžina ir nemokama. Jei viskas skamba taip paprastai, kodėl ne visa Žemėje generuojama energija yra iš šios karštos dujų milžinės? Atsakysime jums papasakodami apie tai, kaip žmonės pažabojo saulės spindulius, ką iš jų gauna dabar ir kas mūsų laukia jau greitai.

Kosminės technologijos

Menkai kam žinoma, jog į saulę, kaip į energijos šaltinį, 1905-aisiais pirmasis rimtai pradėjo žvalgytis ne kas kitas, o Albertas Einšteinas. Ir ne šiaip žvalgytis, o rimtai žiūrėti. Taip rimtai, kad už tai gavo Nobelio premiją (tiksliau už mokslinį straipsnį apie tai, kaip šviesa perneša energiją).

Bet turbūt tikrasis proveržis įvyko Žemės orbitoje. Po kiek daugiau nei 50 metų nuo Einšteino atradimų, per patį šeštojo dešimtmečio JAV ir Sovietų Sąjungos karą dėl kosmoso, gimė idėja aplink Žemę skriejančius palydovus maitinti saule. Palydovas „Vanguard I“ dar kiek nedrąsiai saulę naudojo tik savo radijo įrangai pakrauti. Tačiau 1964-aisiais paleistas „Nimbus I“ jau turėjo plačiai išskleistas saulės paneles, gaudančias spindulius.

Saulė ateina į namus

Visgi pažaboti saulės energiją dar buvo brangoka. Saulės moduliai kainavo apie 100 dolerių (arba maždaug 82 eurus) 1 vatui. Tai buvo kosminė technologija už kosminę kainą.

Tačiau kompanijai „Exxon“ pavyko sumažinti kaštus penkis kartus ir saulei duris atvėrė įvairios pramonės sritys. Šia energija pradėjo naudotis naftos platformos, švyturiai, geležinkelio pervažos ir kitos vietos, kur sudėtinga nutiesti laidus. Ir, žinoma, paprasti namai.

Na, gerai, gal iš pat pradžių ne visai paprasti. Turime dar vieną menkai žinomą faktą, kuris jus nustebins. Pirmasis namas su saulės panelėmis buvo... Baltieji rūmai. Čia juos 1973 m. įrengė prezidentas Džimis Karteris (ne pats, aišku, nes prezidentai tokių dalykų nedaro, tam juk yra profesionalūs meistrai).

Saulė pradžioje buvo sunkiai išnaudojama dėl jau minėtų kaštų. Net sumažinus vato kainą iki maždaug 16 eurų, tai vis tiek buvo per brangu. O kai vato kaina nukrito žemiau 50 euro centų, tada prasidėjo tikroji kalba apie saulės panaudojimą buityje.

Saulės energija šiandien

Saulės energija yra puiki iliustracija, kaip kažkada kosminėmis buvusios technologijos nusileido žemyn ir tapo įprasta mūsų gyvenimo dalimi. Šiandien saulės moduliai elektrą gamina tiek Tarptautinei kosminei stočiai, tiek gaudo saulės spindulius Pumpėnų miestelyje ant kokio nors Jono malkinės.

Visgi, energija iš saulės dar nėra tapusi kritine viso elektros tinklo dalimi. Pavyzdžiui, Europoje ji sudaro tik nuo 2% iki 4% viso energijos poreikio. Tačiau, turėkite omenyje, kad tai yra sparčiausiai auganti energijos rūšis pasaulyje.

Top didžiausių saulės vartotojų penketukas atrodo įdomiai – Kinija (net 205 gigavatai), JAV (76 GW), Japonija (63 GW), Vokietija (49 GW) ir Indija (38 GW).

Dabar ši technologija jau prieinama kiekvienam norinčiajam. Ir tai sakydami mes nei kiek neperdedame. Net jei žmogaus namas skęsta ąžuolų pavėsyje, jei stogas per mažas ar etnografinis iš šiaudų, net jei žmogus neturi namo ir gyvena daugiabutyje. Atsiradus saulės parkams, atsinaujinančios energijos gerbėjams net nebūtina turėti nuosavą stogą moduliams užkelti. Jie dabar gali tiesiog išsinuomoti (arba nusipirkti) norimo dydžio elektrinę parke ir taupyti elektros sąskaitoms ten, kur gyvena.

Ateitis – šviesi

Saulės moduliai nuėjo sunkų kelią, kuriame didžiausia kliūtis buvo efektyvus saulės panaudojimas už protingą kainą. Visa laimė, kad per pastarąjį dešimtmetį saulės kaina smarkiai sumažėjo. O naujos technologijos žada dar labiau padidinti efektyvumą ir sumažinti išlaidas. Ekspertai drąsiai sako, kad netolimoje ateityje saulės energija bus nepralenkiama lyginant su iškastiniu kuru.

Nuo 2000 m. iki 2019 m. iš saulės surinktos energijos kiekis visame pasaulyje išaugo daugiau nei 300 kartų. Mokslininkai preliminariai skaičiuoja, kad iki 2050 m. net 33% visos elektros energijos bus pagaminta iš ryškiosios dujų milžinės (o 80% bus iš visų atsinaujinančių energijos šaltinių).

Šiuo metu jau galime džiaugtis į pastatų architektūrą integruojamais moduliais, „saulės medžiaga“, kuri gali būti drabužių dalimi, ar saulės spindulius gaudančiomis garso sienelėmis greitkeliuose. Neabejojame ir drąsiai sakome, kad artimiausiu metu technologijos dar labiau tobulės, o elektros išgavimas iš saulės taps įprasta mūsų gyvenimo dalimi.

Tiesa, ateities toli ieškoti nereikia. Jau šiandien ant savo stogų įsirengę saulės elektrines arba nusipirkę gabaliuką spindulių gaudyklų saulės parkuose, žmonės gauna net tris kartus mažesnes sąskaitas už elektrą. Jie jau šiandien yra ateities dalimi! Tai pagalvokite, kokie įspūdingi dalykai dar mūsų laukia...

Susiję įrašai