Gegužės mėnesį vidutinė elektros energijos kaina buvo 9,3 proc. mažesnė lyginant su balandžio mėnesiu. Sužinokite, kas tai lėmė. Taip pat skaitykite apie žaliosios energijos ir energetikos infrastruktūros naujienas, kitus svarbius įvykius bei kainų prognozes.
Gegužės mėnesio kainų tendencijos
ELEKTROS KAINOS POKYTIS
9,3 % 
BALANDIS
9,02 ct/kWh
GEGUŽĖ
8,18 ct/kWh
Vidutinė mėnesio „Nord Pool“ biržos kaina su PVM Lietuvos kainų zonoje
Tai ne galutinė elektros energijos kaina vartotojams, turintiems planą „Išmanus – Mėnesinis“, nes be biržos dedamosios vartotojai moka skirstymo, perdavimo ir kitas galutinio tarifo dedamąsias.
Verta žinoti!
Perkėlus daugiau savo būsto elektros energijos vartojimo, kai elektra biržoje būna pigesnė – galėtumėte daugiau sutaupyti. Pavyzdžiui, gegužės mėnesį buvo net 223 valandos, kai elektros kaina buvo bent 2 kartus mažesnė už vidutinę mėnesio biržos kainą, o tai yra daugiau nei 9 paros.
Kaip keitėsi kaina biržoje?
Valandinės gegužės mėnesio „Nord Pool“ biržos kainos su PVM Lietuvos kainų zonoje
Į šias kainas neįtrauktos kitos elektros energijos kainos dedamosios (persiuntimo, VIAP, SPPD bei tiekėjo kainų dalys).
Grafike pateikiamos didžiausios ir mažiausios vidutinės paros kainos.
Tiksliai prognozuoti valandinių elektros energijos kainų ilgam laikotarpiui nėra įmanoma, tačiau kainos visuomet yra žinomos vieną dieną prieš.
Pasirinkę planą „Išmanus – Valandinis“, sutaupysite, jeigu seksite elektros kainos pokyčiais ir elektrą naudosite tomis valandomis, kai jos kaina „Nord Pool“ biržoje yra žemesnė.
Biržos elektros kainos „EnergySmart“ programėlėje
- Patogiai stebėkite ir analizuokite kainų dinamiką
- Planuokite buities darbus pagal žemiausias ir aukščiausias biržos kainas
Svarbiausi įvykiai
Lietuva vėl pasigamino daugiau nei 95 proc. reikalingos elektros
Gegužės mėnesį Lietuvoje buvo pagaminta 95 proc. suvartotos elektros. Tai antrasis rekordinis mėnuo iš eilės šiais metais – balandį vietinė elektros gamyba patenkino net 99 proc. poreikio. Gegužę daugiausia elektros pagaminta šiluminėse elektrinėse – 28,5 proc. vartojimo poreikio, o saulės elektrinėse pagaminta apie 27,3 proc. vartojimo poreikio. Dėl silpnesnio vėjo, vėjo elektrinės pagamino kiek mažiau – apie 26,6 proc. vartojimui reikalingos elektros.
Saulės elektrinių įsirengimui – papildomi 9 mln. eurų
Lietuvos Respublikos energetikos ministerija paskelbė apie papildomą 9 mln. eurų finansavimą gyventojams, norintiems įsirengti saulės elektrines. Ši suma skirta patenkinti didelį susidomėjimą atsinaujinančios energijos sprendimais ir leis dar daugiau namų ūkių tapti gaminančiais vartotojais.
Vėjo parko Baltijos jūroje konkursas
Būsimo antrojo 700 MW galios vėjo parko Baltijos jūroje konkurso laimėtojui numatytas 15 metų skatinimo laikotarpis nebus trumpinamas, net jeigu investicijos atsipirktų anksčiau. Tokiam sprendimui pritarė Seimo Ekonomikos komitetas ir energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. Tikimasi, kad taip bus padidintas investuotojų pasitikėjimas ir skatinama atsinaujinančios energetikos plėtra šalyje.
Ilgalaikiai elektros infrastruktūros projektai
Lietuva pateikė paraiškas dėl trijų ilgalaikių elektros infrastruktūros projektų įtraukimo į ENTSO-E 2026 m. dešimties metų elektros plėtros planą (TYNDP). Vienas iš projektų – bendras Lietuvos, Latvijos ir Vokietijos operatorių projektas „Baltic Hub“, kurio tikslas sukurti hibridinę jūrinę elektros jungtį. Įgyvendinus projektą, būtų stiprinamas regiono energetinis saugumas ir atsinaujinančios energijos integracija.
Ateities tendencijos
Prognozuojama, kad birželio mėnesį vidutinė elektros energijos kaina mažės apie 21 proc. Didžiausią įtaką mažėjančiai elektros energijos kainai turės išaugusi saulės energijos gamyba ir balansą išlaikanti vėjo energijos generacija. Be to, vasaros laikotarpiu atšilus orams, įprastai, elektros energijos vartojimas sumažėja.
Dar vienas svarbus faktorius yra planuojamas perdavimo jungties „Estlink 2“ įjungimas birželio gale. Ši Suomijos ir Estijos jungtis leidžia iš Skandinavijos į Baltijos šalis importuoti pigesnę elektros energiją.
