Spalio 19 d. vykusioje konferencijoje „Energetika iššūkių fone: kuriame etape esame šiandien?“ „Ignitis“ ekspertai ir kviestiniai svečiai apžvelgė elektros ir gamtinių dujų rinkų tendencijas bei aptarė jas veikiančius geopolitinius faktorius. Energetikos, politologijos ir ekonomikos ekspertai diskutavo visiems aktualia tema – „Ar energetikos kainos grįš į prieš karą buvusį lygį?“.
Konferencijos metu žiūrovai galėjo užduoti klausimus, į kuriuos trumpai atsakome jums.
Ar draugiškos dujų gavybos šalys kaip JAV, Norvegija, Olandija ir t.t lygiai taip pat kaip ir Rusija pelnosi iš dirbtinai sukeltų Rusijos dujų kainų rinkose? Kodėl politiškai nėra keliami šie klausimai?
Dujos Europoje yra parduodamos už tuo metu susiformavusią rinkos kainą. Tačiau EK lygiu yra iniciatyvų kurti SGD importo indeksą, kuris galėtų labiau atspindėti SGD savikainą pasaulyje ir tokiu būdu Europa nepermokėtų už importuojamą SGD.
Ar Europos dujų rinka pasirengusi išgyventi 2023 m. sezoną be rusiškų dujų?
Taip. 95proc. Europos požeminių dujų saugyklų užpildymas bei dujų vartojimo mažinimas EU šalyse (EK iniciatyva 15proc. iki žiemos sezono pabaigos), o kartu ir stiprūs SGD srautai į Europos SGD išdujinimo terminalus leis Europai nepritrūkti dujų ateinančios žiemos sezonu.
Ar galima ateityje tikėtis ilgalaikio vartojimo ir saugumo vartojimo pajėgumų dedamosios sumažėjimo?
Ilgalaikių vartojimo pajėgumų kaina priklausys tiek nuo Perdavimo sistemos operatoriaus patiriamų kaštų, tiek nuo vartojimo apimties, kuriai tie kaštai per tarifą paskirstomi. Saugumo dedamoji mažėja AB „Klaipėdos nafta“ dalimi, kadangi visi terminalo naudotojai šią dalį sumokės už išdujinimo paslaugą.
Ar mes ir toliau vieni mokėsime terminalo mokestį, gal reikėtų juo pasidalinti su kaimynais, kuriems padedame?
Terminalo naudojimosi mokestis per pastaruosius metus padidintas kelis kartus su tikslu padengti terminalo patiriamus kaštus. Tas mokestis gula ne ant Lietuvos vartotojų pečių, bet ant terminalo naudotojų, tarp kurių yra ir užsienio kapitalo įmonės.
Jei dujų dalis elektros gamyboje yra menka, kodėl dujų kaina turi tokią stiprią įtaką elektros kainai? Saulės, vėjo, hidro elektros gamybos savikainos juk nepasikeitė. Algoritmo netobulumai? Rinkos dalyvių piktnaudžiavimas?
Tarp kitų veiksnių kainą formuoja paklausos ir pasiūlos balansas bei tarpvalstybinių jungčių pralaidumai. Jeigu šalis suvartoja energijos kiekį X, o tos šalies techninės importo galimybės yra ribotos, automatiškai kyla kaina, pajungiant tokius generacijos šaltinius, kurie yra pigiausi tame regione.
Kaip dujų kaina įtakoja saulės ir elektros elektrinių pagaminamos elektros energijos kainą, kai dujos nenaudojamos vėjo ir saulės elektrinių ar ir jų gaminamos energijai gauti?
Elektros gamyba iš dujų yra lankstus instrumentas, kuris dalinai balansuoja rinką. Ji reikalinga kai nešviečia saulė ar nepučia vėjas. Elektros poreikis užtikrinamas nenutrūkstamai. Jeigu vartotojams tiktų turėti elektros energiją tik kai šviečia saulė, dujinių generatorių galima būtų atsisakyti.
Kaip Europa turėtų keisti TTF indeksą? Galimai būsime pririšti prie Azijos / Afrikos / kitų kontinentų indeksų, + Plius Europos marža. Ką manote apie tokius pasiūlymus?
Šiuo metu šį klausimą sprendžia EU šalių lyderiai. Yra siūlymai reguliuoti didmeninę dujų kainą TTF prekybos aikštelėje uždedant dujų kainų lubas arba sudarant TTF kainų kitimo koridorių siekiant pažaboti TTF indekso kainų augimą. Prie kitų kontinentų indeksų neverta prisirišti, nes juose taip pat kainos stipriai šokinėja (ypač Azijoje). Iniciatyvų EK lygiu yra įvairių kaip keisti TTF indeksą (pristatant naują benchmark indeksą Europoje) arba bent jau reguliuoti TTF indeksą - tiesiog reikia laukti EK pasiūlymų.
Kaip skiriasi SGD ir rusiškų dujų kaloringumas?
Kaloringumas priklauso nuo dujų gavybos vietos. Iš skirtingų telkinių išgaunamas skirtingas kaloringumas. Į Lietuvą importuojamos SGD dujos atitinka LR nustatytus reikalavimus.
Kas padengs Inčukalnio saugyklos nuostolius, jei dujų kaina kristų žemyn.
Tai yra tiekėjų rizika. Tačiau tai priklauso ir kokiam tikslui saugomi kiekiai saugykloje - Baltijos šalyse yra nacionalinį interesą atstovaujančios organizacijos, kurios tam tikrą kiekį laiko kaip saugumo dedamąją, kaip tos valstybės finansuos savo kaštus priklauso nuo vidinių tos šalies sprendimų.
Kodėl Lietuvoje didmeninė dujų kaina taip stipriai skiriasi nuo TTF (50+ EUR/MWh)? Kaip dujų kainos Lietuvoje koreliuoja su TTF Front Month ir Spot kainomis?
Spot kainos susiformuoja pristatymui kitai parai. Rugpjūčio pabaigoje Europoje Spot kainos siekė iki 350 EUR/MWh, tokių lygių Lietuvoje nebuvo, rinka bando gauti pigiausias tuo metu galimas kainas, kol 100 proc. nepanaudojami tarpvalstybiniai pajėgumai. Tada kainų skirtumai ir pradeda ryškėti. Lietuvos dujų kainos stipriai koreliuoja su Europos dujų kainų indeksu TTF, nes praktiškai visas tiekimas į Lietuvą yra sietinas su Nyderlandų TTF indeksu. Dujų kainos atskiruose regionuose labai priklauso nuo momentinės situacijos - kiek gamtinių dujų tiekėjų užsitikrintas gamtinių dujų kiekis konkrečiu laikotarpiu koreliuoja su vartojimo poreikiu regione. Natūralu, jog esant gamtinių dujų pertekliui, gamtinių dujų kaina mažės, tuo tarpu – esant dujų trūkumui – gamtinių dujų kainos augs.
Kodėl taip nežymiai didėja dujų srautas į Europą iš Norvegijos?
Šiemet prognozuojama, kad Norvegijos dujų eksportas į Europą didės papildomais 6-8 mlrd. m3. Tai yra ženklus pagerėjimas. Vis tik Norvegijos dujų eksporto galimybes riboja šalies gavybos ir nutiestų vamzdynų infrastruktūros pajėgumai. Techniškai Norvegija nebegali dar labiau padidinti gamtinių dujų eksporto į Europą neinvestavusi į papildomos dujų infrastruktūros atsiradimą.
Koks galimas dujų kainų pikas šią žiemą x EUR/kwh?
Dėl geopolitinės turbulencijos bei kitų dujų kainų lemiančių veiksnių, Europoje dujų kainų svyravimai neišvengiami ateinančios žiemos metu.
Kur galima registruotis dėl Gamtinių dujų suvartojimo sumažinimo?
Susiekti galite jums patogiu būdu, kuriuos rasite čia: https://ignitis.lt/lt/kontaktai-verslui
Matome KN finansinius rezultatus, kas atsispindi jų akcijų kainoje. Taigi išdujiname daugiau, bet finansiniuose bendrovės rezultatuose tai neatsispindi. Ar valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) tvirtindama AB „Klaipėdos nafta“ suskystintų gamtinių dujų (SGD) dujinimo kainos kintamąją dalį nevėluoja reaguoti į kainos pokyčius? Ar tai nėra noras įsiteikti dujų vartotojams, tokiu būdu mažinant dujų kainą?
Dujinimo kaina yra nustatoma VERT pagal AB „Klaipėdos nafta“ teikiamus veiklos duomenis, pageidaujant detalesnio komentaro, siūlytumėme kreiptis į VERT.
Pakomentuokite "the Baltic Pipe Project" įtaką Lietuvai.
Ši dujų jungtis didina regiono apsirūpinimo gamtinėmis dujomis šaltinių skaičių. Lietuvai svarbu, esant poreikiui, turėti galimybę transportuoti gamtines dujas iš aplinkinių šalių, nepriklausomai per kurią jungtį dujos tiekiamos.
Šiuo metu skirtingi tiekėjai dujas siūlo pirkti pagal skirtingų biržų indeksus (TTF-ICE; BGSI) , paprastam vartotojui tikrai sunku apsispręsti ir suprasti kokią biržą rinktis. Ar tai išliks ir ateityje, ar Lietuva kaip valstybė nustatys vieną kainos skaičiavimo metodiką?
Gamtinių dujų rinka yra laisva rinka, kurioje įmonės savo nuožiūra renkasi veiklos partnerius, gamtinių dujų tiekėjai gali pasiūlyti keletą kontrakto kainų variantų. Vartotojas visuomet turi galimybę rinktis jam tinkamiausią. Kreipkitės ir mes padėsime pasirinkti Jūsų poreikius geriausiai tenkinantį sprendimą.
Trumpuoju laikotarpiu atrodo, jog ši žiema nebus energetiškai bloga, tačiau žvelgiat į priekį ir į sekančių metų žiemą turėsime panašias problemas, ar galim jas išspręsti? Natūralu, jog dujų rezervus turėsime užpildyti tik su LNG pagalba ar mums, tai pavyks padaryti 2023 m. eigoje?
Europos požeminių dujų saugyklų užpildymo klausimas 2023 metais yra vienas svarbiausių klausimų šiuo metu Europos dujų rinkoje. Svarbus momentas, kiek „tuščios“ jos liks pasibaigus šiam žiemos sezonui ir koks bus dujų užpildymo poreikis. Vidutiniu laikotarpiu šis klausimas yra sprendžiamas didinant SGD išdujinimo infrastruktūrą Europą (statomi nauji terminalai Vokietijoje ir kitose ES šalyse), bei didinant gamtinių dujų importą vamzdynais iš kitų šalių: Norvegijos, Šiaurės Afrikos, Azerbaidžano. taip pat taikomos ir kitos priemonės – dujų vartojimo mažinimas, investicijos į atsinaujinančios energetikos infrastruktūros didėjimą.
Ar gali juridiniai asmenys elektros energiją pirkti fiksuota kainą?
Šiuo metu, dėl susidariusios itin jautrios situacijos elektros energijos rinkoje ir dėl ženklaus kainų svyravimo, klientams siūlome elektros energiją įsigyti su biržos kaina susieta kainodara.
Ar kainų šuoliai turėtų pasiekti parastus vartotojus? Šiuo metu 95% namų vartotojams nerūpį valandiniai kainų šuoliai, nes mokama fiksuota arba suvidurkinta kaina, ar tai yra problema, ar teisinga struktūra?
Šiuo metu „Ignitis“ buitiniams vartotojams siūlo elektros energijos tiekimo planą „Išmanus“, kuris yra siejamas su „NordPool“ biržos vidutinėmis mėnesio kainomis, o ne valandos kainomis.
Ar kompensacija bus skaičiuojama nuo valandinių elektros energijos kainų, ar nuo vidutinių mėnesio?
Kompensavimas apskaičiuojamas pagal nebuitinių vartotojų sutartyse su tiekėju nurodytos elektros energijos tiekimo kainos svertinį vidurkį (suvartotos elektros energijos kiekis dauginamas iš konkrečiam kiekiui taikomos elektros energijos kainos ir ši gauta reikšmė padalijama iš bendro suvartoto elektros energijos kiekio) per ataskaitinį laikotarpį (mėnesį arba trumpesnį laikotarpį, jeigu elektros energijos tiekimą ataskaitiniu laikotarpiu vykdė skirtingi tiekėjai) pagal nebuitinio vartotojo sutartį (sąskaitą). Kai lėšų gavėjas yra nebuitinis vartotojas, įsigyjantis elektros energiją savo vartojimo poreikiams (ne pardavimo ar perpardavimo tikslais) tiesiogiai iš elektros energijos biržos dalies kompensavimas apskaičiuojamas pagal elektros energijos įsigijimo kainos elektros energijos biržoje svertinį vidurkį per ataskaitinį laikotarpį. Apskaičiavus nebuitinio vartotojo ataskaitinio laikotarpio elektros energijos tiekimo kainos svertinį vidurkį, jam pritaikomas dalies kompensavimo dydis.
Ar valstybė planuoja didinti Lietuvos gamybos apimtis kažkokia pastovia elektros gamyba (neskaitant saulės ir vėjo) kad būtų mažesnė priklausomybė nuo jungčių ir kitų valstybių politinių sprendimų? Gal gamybos didinimas būtų efektyviau nei kompensuoti dideles kainas vartotojams?
Be jokios abejonės padidėjusi gamyba, t.y. pasiūla, mažintų elektros energijos kainas regione. Su „Ignitis grupės“ strategija bei strateginiais planais, kuriuose nurodytos ir kitos (ne tik vėjo ir saulės) planuojamos investicijos, galite susipažinti detaliau čia: https://ignitisgrupe.lt/apie-mus/strategija
Kokia situacija su išmaniųjų skaitiklių diegimu? Kaip esami skaitikliai sureguliuoti? Ar tikrai atitinka tikrą laiką, kad galima būtu tiksliai planuoti gamyba, elektros vartojimą, ypač kai valandos kainos patampa nežmoniškai aukštos?
Už skaitiklių įrengimą yra atsakinga ESO. Jei neturite išmanaus skaitiklio – galite kreiptis į juos ir jie informuos apie skaitiklių keitimo grafikus/planus. Jei jau turite išmanųjį skaitiklį, Nordpool susiformavusias kainas rytdienai Lietuvos zonoje galite įprastai matyti jau po 15 val. kitai dienai. https://www.nordpoolgroup.com/en/Market-data1/Dayahead/Area-Prices/LT/Hourly/?dd=LT&view=table
Ar elektros kompensavimo modelis galioja ir fiksuotoms kainoms? Jei pvz., dabar fiksuojame 380eur/MWh, ar skirtumą valstybė tuo atveju kompensuos santykiu 50/50 nuo 380eur/MWh?
Teisės aktas dar nėra priimtas, tačiau jo projekte yra numatyta, kad kompensavimas taikomas visiems nebuitiniams vartotojams, nepriklausomai nuo kainodaros. Vadinasi, jūsų atveju kompensacijos dydis 2022 4 ketv. turėtų sudaryti 380 - 240 = 140 / 2 = 70 EUR/MWh.
Ar elektromobiliai turi ateitį žiūrint į tai kas vyksta elektros rinkoje?
Šiuo metu elektros energijos ir kitų energetinių resursų kainoms įtaką daro geopolitiniai veiksniai. Ilgainiui geopolitiniai veiksniai turėtų mažėti ir įprasti rinkos mechanizmai (paklausa/pasiūla/pralaidumai) turėtų dominuoti. Todėl manome, kad elektromobilių ateitis yra ir bus šviesi dar ir dėl to, kad EU turime įsipareigojimus mažinti ŠESD.
Kodėl Ignitis taip išdidino elektros ir dujų maržas 2023 m. nuo biržos kainų. Taršos leidimai kito nežymiai.
Elektros ir dujų tiekimo maržų dydžiui įtaką daro daugelis veiksnių, pavyzdžiui, išaugusios elektros kainos reikalauja didesnio apyvartinio kapitalo finansavimo, kurio kaštai išaugo ir dėl išaugusios tarpbankinių palūkanų normos LIBOR, išaugusios veiklos sąnaudos, tokios kaip depozitai biržoms, garantijos ir pan., taip pat ir išaugusios balansavimo sąnaudos.
Ar vasarą nustatytas 2GWh ribojimas atsinaujinančios energijos elektrinėms neturės įtakos saulės parkams, klientų rezervuotiems per Ignitis platformą? Kokia tikimybė, kad klientų jau rezervuoti saulės parkai bus įrengti ir perduoti klientams eksploatuoti?
Įtakos jokios neturės, nes parkai įkelti į saulesparkai.lt platformą jau būna patvirtinti ir gavę leidimus iš ESO bei VERT (Valstybinė energetikos reguliavimo taryba). Rezervuoti saulės parkai planuojama, kad bus perduoti klientams 2023 metų pabaigoje. Visa informacija kada planuojama perduoti klientams rezervuotas parko dalis galite pamatyti saulesparkai.lt platformoje įėję į konkretų pasirinktą saulės parką. Konkretaus saulės parko puslapio apačioje matysite visus numatytus terminus.
Kiek ilgai, Jūsų nuomone, tęsis elektros energijos pasaugojimo paslaugos taikymas gaminantiems vartotojams tokia forma, kokia yra dabar (1 kWh už 1 kWh)? Ar toks modelis tvarus? Kokios planuojamos/diskutuojamos alternatyvos?
Teisės aktuose jau yra reglamentuotas aktyvaus vartotojo modelis, kai vartotojas, turintis generaciją, gamybos metu parduoda, o vartojimo – perka iš savo tiekėjo. Tokiu būdu pardavimo ir pirkimo kainos gali būti sutartinės ir fiksuotos, gali ir būti susietos su rinkos kainomis. Dabartinis gaminančių vartotojų modelis nėra tvarus, nes juos subsidijuoja kiti vartotojai, o elektros tiekėjai patiria nuostolį. Šiuo metu diskutuojama ir tikėtina bus einama prie aktyvaus vartotojo modelio, bet kada ir kaip tiksliai – dar nėra aišku.
Noriu pasitikslinti. Pagal pasisakymą supratau dėl saulės elektrinių ateityje tai kad jei tu turi saulės elektrinę ir prikaupsi elektros ją galėsi panaudoti tik vasaros metu, nes žiemos metu ir vasaros metu elektros gamybos kainų skirtumas bus labai didelis. ar reiks mokėti daug didesnius elektros pasaugojimo mokesčius kad būtų galima pasiimti savo sukauptą elektros energiją ir ja panaudoti žiemos metu?
Pristatymo metu minėjome, kad saulės energija daugiausia yra sugeneruojama vasarą, o kur kas mažiau žiemą. Todėl vasarą įprastai ir susidaro perteklius, kuris, paprastai sakant, „atiduodamas ESO tinklams pasaugoti“ bei „pasiimamas“ žiemą, kai saulės generacija yra mažesnė, o suvartojimas didesnis. Įprastai žiemą elektros kainos biržoje būna didesnės, todėl tokio elektros „pasaugojimo“ modelis gali sukelti papildomą naštą nepriklausomam elektros tiekėjui. Būtent todėl vyksta diskusijos dėl esamo modelio galimo keitimo, kuris būtų tvarus ir atlieptų visų dalyvių poreikius. Pasaugojimo mokestį nustato VERT ir jis yra nustatomas nepriklausomai nuo sezono. Rekomenduojame sekti VERT naujienas, ten bus pateikiami naujausi įkainiai bei jų pokyčiai.
Kodėl stringa leidimai saulės energijos parkų plėtotojams?
Už leidimų išdavimą yra atsakinga VERT. Rekomenduojame sekti VERT naujienas, ten rasite atsakymus.
Kokių elektros pasaugojimo kainų galime tikėtis 2023–2025 metais?
Už elektros pasaugojimo įkainius yra atsakingi VERT. Rekomenduojame sekti VERT naujienas, ten bus skelbiama kokie mokesčiai bus taikomi kitais metais.
Iš jūsų pateiktų kreivių matome, jog 2030 m. turėsime elektros perviršį ir tapsime elektrą eksportuojanti šalis ir tikėtina, jog kainos bus mažos. Klausimas tas pats, ar apsimoka šiuo metu pirkti nutolusią elektrinę už dabartines kainas ir 20 metų užsifiksuoti elektros savikainos kainą 0,11 EUR už kilovatvalandę iki 2042 metų (nutolusios elektrinės veikimo laikotarpis 20 metų)?
Tikėtina, kad elektros energijos kainos niekada nebebus tokios, kokios buvo prieš dvejus, trejus metus, tačiau rangos kainos, eksploatacijos kainos, įrangos kainos nepigs, todėl tikėtina, kad nutolusių saulė parkų kainos vis tik nemažės, todėl verta investuoti ir fiksuotis kainą. Jeigu nuspręsite, kad jums nebereikia saulės parko dalies, tuomet galėsite parduoti savo nusipirktą parko dalį atgal eparkai.lt
Jeigu pasikeis administravimo mokesčiai dabar suinvestavusiems į savo saulės elektrinės, kaip vidutiniškai prailgėja atsiperkamumas?
Jei bus pakeistas teisės aktas dėl gaminančių vartotojų „Ignitis“ atskirai komunikuos rinkos dalyviams, atsižvelgiant į tai kas bus keičiama, jei bus keičiama.
Kodėl pralaidumas nėra išnaudojamas jeigu gali lemti geresnes kainas?
Jeigu nepavyksta pilnai išnaudoti įrengtų pralaidumų, tai vyksta dėl kelių priežasčių. Pavyzdžiui, perdavimo linijos remontuojamos, arba oro temperatūra pernelyg aukšta, todėl žymiai padidėja elektros nuostoliai ją transportuojant perdavimo laidais (dėl savitosios varžos).
Kokia yra NordPool kainos formulė ir kodėl/ar Lietuvai ši formulė yra nepalanki (elektros kaina didžiausia tarp visų valstybių beveik nuolatos).
Elektros kaina NordPool biržoje nustatoma pagal ribinę aukščiausią elektros gamintojo kainą, ignoruojant kitus, pigesnius pajėgumus. Algoritmas siejantis pasiūlą ir paklausą, gamintojų pasiūlymus atmeta, jei jų apimtis neatitinka poreikio, todėl laimi tiekėjas, kuris pasiūlo tiksliai trūkstamą kiekį, turi lankstų gamybos pajėgumą, tačiau dažnai turi didžiausius gamybos kaštus. Visi kiti pajėgumai, kurie siūlė mažesnes kainas, bet netikslų norimą kiekį, nelaimėjo, nes būtų sistemos disbalansas. Baltijos šalių rinka yra unikali tuo, kad esame smarkiai deficitinis regionas, o biržoje siūlymus teikia apie 380 tiekėjų iš 20 valstybių, o įsigytą energiją tiekia 500 dalyvių.
Ar iš Latvijos į Lietuvą atitekanti elektra nėra rusiška? Juk latviai turbūt importuoja iš Rusijos.
Iš Latvijos į Lietuvą atitekanti elektra nėra rusiška. 2022 gegužės 22 d. elektros energijos biržos operatorė „Nord Pool“ priėmė sprendimą stabdyti prekybą rusiška elektra iš vienintelio jos importuotojo Baltijos šalyse – įmonių grupės „Inter RAO“. Lietuva neperka elektros iš Rusijos ir Baltarusijos jau nuo 2020-ųjų. Planuojama sinchronizacija su kontinentinės Europos tinklais (2025 m.) dar padidins Baltijos šalių saugumą, kadangi sistemos dažnis bus valdomas ES sistemos.
Ar neseniai paskelbta OPEC sutartis su Rusija turės įtakos Lietuvos energijos kainoms?
Tiesiogiai – ne, kadangi Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Švedijoje, Suomijoje, Lenkijoje (šalyse iš kurių importuojame elektrą) nafta nesudaro reikšmingos dalies elektros gamyboje. Dėl OPEC+ sutarties didinti naftos kainą mažinant paklausą, sudėtinga prognozuoti kokią įtaką tai turės pasaulinės recesijos kontekste.
Ar tikrai reali minusinė kaina už elektros kWh? Kaip tai įmanoma?
Dėl itin didelio pertekliaus gali susidaryti minusinė kaina tam tikromis valdomis ir gali susiformuoti, pavyzdžiui, tada, kai gamintojui ekonomiškai labiau apsimoka nestabdyti gamybos tam tikrą valandą.
Ką daro Igničio įmonė, kad sumažintų elektros energijos kainų svyravimus, kokiu pajėgumu veikia Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė?
„Ignitis gamybos“ valdoma Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė – vienintelė tokio tipo elektrinė Baltijos šalyse. Ji šiandien balansuoja elektros gamybos ir suvartojimo skirtumą šalyje, taip pat teikia avarijų energetikos sistemoje prevencijos bei jų likvidavimo būtinąsias paslaugas. KHAE taip pat užtikrina antrinį avarinį Lietuvos elektros energetikos sistemos rezervą. Pajėgumai svyruoja nuo energijos poreikio tą dieną.
Kodėl 2021 m. pabaigoje jau matant, kad dėl dujų kainų augimo elektros kainos bus rekordinės, nebuvo sustabdyti Lietuvos elektrinės Elektrėnuose pajėgumų gaminti elektrą iš mazuto "demontavimas"? Ar bus tyrimas kodėl visą dešimtmetį Lietuvos elektros pajėgumų naikinimas buvo spartesnis nei naujų pajėgumų sukūrimas ir Lietuva dar prieš dešimtmetį galėjusi pagaminti beveik du kartus daugiau nei Lietuvai reikia, dabar pasigamina tik 30 proc. sau reikalingos elektros energijos ir yra vienintelė Eur?
Kūrenamojo mazuto saugojimo bei tiekimo infrastruktūros eksploatacijos nutraukimo Elektrėnų komplekse procedūros buvo pradėtos jau 2018 metais ir taip sumažintos su aplinkosauga susijusios rizikos. Be kita ko, kainą rinkoje nustato birža, kurioje dalyvauja daug šalių ir daug gamintojų bei tiekėjų, todėl vieno įrenginio kuro pakeitimas esminės įtakos elektros kainai neturėtų, tačiau tarša būtų kur kas didesnė.
Kuri įmonė valdys ir apdoros išmaniųjų elektros skaitiklių surinktus meta duomenis? Kokias papildomas galimybes gaus paprastas vartotojas, atsižvelgiant į liberalios rinkos/biržų kainų karuselę? (Atsižvelgiant į planus iki 2026m. juos įrengti visiems buitiniams vartotojams).
Mes nuolatos tobuliname savitarnos svetainę bei Ignitis EnergySmart APP, kuriuos planuojame papildyti funkcionalumais, susijusiais su biržos valandos kainodara.
Pakomentuokite 'Merit oder' įtaką elektros kainoms.
Merit Order – tai mechanizmas kuris užpildo elektros energijos paklausą nuo mažiausios kainos iki didžiausios kainos pagal elektros gamybos šaltinio (generacijos) tipą. Formuojantis paklausai, pirmiausia atrenkami pigios savikainos elektros gamybos įrenginiai, tokie kaip vėjas, saulė atominė energija, taip suformuojant pasiūlą. Tačiau jeigu jų nepakanka, įtraukiami brangesnės savikainos elektros gamybos įrenginiai, pavyzdžiui, naudojantys dujas ar naftą kaip kurą.
Elektros kainos labai priklauso juo pralaidumo. Kadangi Lietuva yra importuojanti elektros energiją šalis, šis faktorius yra net svarbesnis faktorius negu dujos. Lietuva turi tris elektros jungtis: Švedija, Suomija, Lenkija. Kuomet elektros kaina krenta pas kaimynus, mus pigesnė elektros energija nepasiekia dėl įvairių priežasčių (menami remontai ir pan.). Kaip galvojame spręsti pralaidumo klausimą, kuris nulemia Lietuvos konkurencingumą Europos kontekste?
Įrengti pralaidumai su šiomis šalimis leido Lietuvai jau 2020 metais nebepirkti elektros iš Rusijos bei Baltarusijos taip stipriai padidinant nacionalinį saugumą. Toliau didinami pralaidumai bei infrastruktūros plėtra Lietuvoje ruošiantis Baltijos šalių sujungimui su kontinentinės Europos tikslu taip pat prisidės prie sistemos stabilumo. Tačiau esminis prioritetas padėsiantis mažinti elektros kainas yra atsinaujinančių energijos išteklių plėtra. Planuojama, jog Lietuva didžiąją elektros dalį pasigamins šalies viduje per ateinančius penkerius metus.
Per 4000EUR/kWh incidentą viešai buvo informuota, kad Kruonio HAE buvo naudojama supirkti elektrą, kad subalansuoti tinklą. Pagal šią sistemą Day-Ahead sistemoje – demand response yra neįmanomas. Ar tikrai priklauso kainos nuo vartotojų lansktumo ? Nes: 1. incidento priežastys buvo įvardintos kitos 2. Varotojų lankstumas, kaip buvo informuota, iš tiesų tik kainavo brangiau (paradavėjai neturi noro mažinti gamybą esant rekordiškai didelėms kainoms day ahead rinkoje pažadėtai kainai.
Vartotojų lankstumas pasireiškia momentiškai, o ne dienos prieš rinkoje besiformuojant kainoms. Vartotojai gali planuoti savo vartojimą ir taupyti kai kainos aukštos bei vartoti daugiau žemomis kainomis.
Ar tiesa, kad dujų kainos sumažėjimo neleis EU, dėl CO2 mažinimo politikos, ir kaina jau nebebus kaip buvo 2020 m.?
Europos komisija skubos tvarka rengia ir rinkai siūlo priemones, siekiant kovoti su didelėmis dujų kainomis ES ir užtikrinti jų tiekimo saugumą šią žiemą. Pagrindinės priemonės numato dujų kainų normalizavimą per bendrus gamtinių dujų pirkimus, išvengiant konkurencijos sąlygoto kainų augimo bei siūlomas kainų koregavimo mechanizmas, kurio pagrindu sandoriams dujų biržoje TTF būtų nustatyta dinamiška kainos riba ir kainų koridorius arba intervalas, siekiant išvengti staigių kainų šuolių išvestinių priemonių rinkose.
