Per 10 metų Europa turi perpus sumažinti taršą planetai. Tokį įsipareigojimą Europos Sąjungos vadovai priėmė dar 2020-aisiais, kai nutarta, kad Bendrijos valstybės kovoje su klimato krize prisiima atsakomybę ir drastiškai sumažins šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Kuro deginimas sudaro daugiau nei tris ketvirtadalius Europoje išmetamų kenksmingų dujų, todėl energijos švaistymo mažinimas ir švaresnių energijos šaltinių kūrimas yra vienos reikšmingiausių priemonių siekiant sušvelninti klimato krizę.
Poreikį mažinti gamtinių dujų vartojimą sustiprino dar ir Rusijos sukeltas karas Ukrainoje bei dėl to prasidėjusi energetikos krizė. Europos šalys buvo paragintos 15 proc. susimažinti dujų poreikį ir tai davė rezultatų – nuo praėjusio metų rugpjūčio iki šių metų pradžios valstybės narės gamtinių dujų suvartojimo kiekį sumažino 19 proc.* Prie to ženkliai prisideda ir verslas, užsibrėžęs ne tik mažinti taršą, bet ir ateityje tapti visiškai neutraliu klimatui.
„Turime suprasti, kad pasikeitusi geopolitinė situacija sukūrė klimato kaitos mažinimui palankų kontekstą -– siekis mažinti gamtinių dujų suvartojimą prisideda prie naujų, tvaresnių sprendimų paieškos ir diegimo bei finansinių paskatų skyrimo, motyvuojančio drąsiau žengti šiuo keliu. Transformacija visada yra nelengvas laikotarpis, visgi šie pokyčiai prisideda prie konkurencinio pranašumo ir tvaresnio energijos suvartojimo. Kovodami su klimato kaita turime stengtis visi – tiek gyventojai, tiek ir verslas. Kiekvienas, net ir nedidelis žingsnis, prisidedantis prie tvaresnio energijos suvartojimo, yra sveikintinas kelyje į švaresnę planetą“, – sako Asta Vaitulevičė, „Ignitis grupės“ energetinio efektyvumo programos vadovė. Ji pabrėžia, kad efektyvus energijos vartojimas ne tik sumažina aplinkai daromą žalą, bet ir padeda įmonėms sutaupyt, gerinti verslo įvaizdį bei stiprinti reputaciją.
Tvarus verslas skaičiuoja laimėjimus
Lietuviškas verslas deda pastangas kovojant su klimato krize. Vienas tokių pavyzdžių – „Švyturys-Utenos alus“, bendrovė šiemet visiškai atsisakė gamtinių dujų ir perėjo prie biokuro naudojimo, dujas pakeičiant biometanu.
„Didžiosios dalies gamtinių dujų gamykloje atsisakėme prieš šešerius metus, energijos gamybai naudojome garą, tiekiamą iš Utenos šilumos tinklų. 98 proc. jo pagaminama deginant biomasę. Likusi dalis buvo išgaunama deginant gamtines dujas. Jos buvo naudojamos labiau dėl technologinių priežasčių – skirtingu laiku bendrovėms reikia skirtingo energijos kiekio, o dujos leidžia sparčiau reaguoti į išaugusį poreikį. Visgi mūsų požiūris vienareikšmiškas – siekiame, kad visa gamybai reikalinga energija būtų iš atsinaujinančių šaltinių. Džiaugiamės, kad kartu su „Utenos šilumos tinklais“ ir „Ignitis grupe“ pavyko tai pasiekti ir dabar mums bus tiekiamas garas, kurio gamybai papildomai naudojamos nebe gamtinės dujos, o biometanas“, ‒ pasakoja įmonės „Švyturys-Utenos alus“ verslo plėtros ir inžinerijos vadovas Artūras Bernatavičius.
Anot jo, šios dujos gaminamos surenkant ir kaupiant į aplinką natūraliai išsiskiriantį metaną, tad jo deginimas vertinamas kaip teigiamas aplinkai procesas. Perėjimas prie biometano papildomai mažina gamyklos anglies pėdsaką.
„Tas verslas, kuris nori būti ilgalaikis ir pelnyti vartotojų pasitikėjimą, tikrai negali atsiriboti nuo tvarumo idėjų. Ir svarbu ne tik kalbėti ar tas idėjas žodžiais palaikyti, bet daryti konkrečius veiksmus jas įgyvendinant. Reaguodami į susiklosčiusią planetos situaciją, ypatingą dėmesį skiriame aplinkosaugai ir nuo 2017 metų įgyvendiname tvarumo programą „Kartu link nulio“, – sako A. Bernatavičius.
Skaičiuojama, kad per vos kelerius metus alaus daryklose beveik 40 kartų sumažinta CO2 emisija, taip pat sunaudota 140 tonų mažiau plastiko ir 25 proc. sumažintas suvartojamo vandens kiekis.
„Būdami gamybos pramonės atstovais, mes puikiai suvokiame sektoriaus poveikį klimato kaitai“, – apie tvarumo strategiją pasakoja „Švyturys-Utenos alus“ atstovas.
Investuoja į saulės elektrines
Planetai kenkiančių dujų atsisakymas įpareigoja verslą galvoti apie energijos gamybą iš atsinaujinančių išteklių. Bendrovė dar 2018 metais ant gamyklos Utenoje stogo įrengė vieną didžiausių Lietuvoje saulės jėgainių – 13 tūkst. kv. m pločio ir 1 MW galios. Per metus ši jėgainė sugeneruoja apie 14 proc. visos daryklos veiklai reikalingos elektros energijos, likusi dalis perkama iš žaliosios energijos gamintojų.
Pasak A. Bernatavičiaus, pirmas žingsnis norint, kad įmonėje energija būtų vartojama efektyviai yra rasti vietas, kur yra labiausiai švaistomi resursai. „Mūsų atveju paaiškėjo, kad didžiausi švaistymai kyla dėl vandens ir oro sistemų nehermetiškumo, perteklinių plovimų, neoptimaliai veikiančio šildymo, ventiliacijos, šaldymo, netinkamai valdomų kompresorių. Taip pat ir neišjungiamo apšvietimo ar įrengimų, kurie tuo metu nereikalingi“, – atskleidžia pašnekovas.
Asta Vaitulevičė, „Ignitis grupės“ energetinio efektyvumo programos vadovė, sako, kad labai svarbu, kad tvariai veikiantis verslas savo patirtimi dalintųsi ir su kitais verslais. Patariama ne tik taupyti energiją, bet ir investuoti į atsinaujinančius energijos šaltinius. „Galima ir netgi būtina apsvarstyti investicijų į saulės elektrines galimybes. Taip išgaunama elektros energija nekuria papildomo poreikio taršiai gaminamai energijai ir tokius sprendimus renkasi vis daugiau atsakingų įmonių“, – pasakoja A. Vaitulevičė. Skaičiuojama, kad naudojama saulės energija verslui gali padėti sutaupyti iki 15proc. metinių išlaidų elektros energijai, o su valstybės parama tokia investicija gali atsipirkti per 5-6 metus.
2020 m. gruodžio mėn. „Ignitis grupė“ ir jos dukterinė bendrovė „Ignitis“ su Energetikos ministerija pasirašė energijos vartotojų švietimo ir konsultavimo susitarimą. Juo „Ignitis“ įsipareigoja šviesti ir konsultuoti vartotojus energijos vartojimo efektyvumo didinimo klausimais taip padedant vartotojams mažinti energijos vartojimo kaštus bei didinti energijos vartojimo efektyvumą, kovoti su klimato kaita.
