Energetiškai efektyvi įmonė ne tik mažina savo poveikį aplinkai, bet ir patiria gerokai mažesnes sąnaudas bei didina savo konkurencingumą rinkoje. Vis tik įmonių, kurios vestų apskaitą ne pagal vieną skaitiklį ir galėtų tiksliai sekti bei koreguoti savo elektros sąnaudas visame veiklos procese kartu ir atskirai, Lietuvoje nėra daug. Kokios priežastys tai lemia ir nuo ko savo energetinio efektyvumo strategiją pradėti įmonėms, patarimais dalijasi „Ignitis grupės“ energetinio efektyvumo programos vadovė Asta Vaitulevičė.
„Energetinis efektyvumas yra viena iš pagrindinių priemonių, kai kalbame apie šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų mažinimą. Europa yra išsikėlusi itin ambicingus tvarumo tikslus, o jau šią vasarą turėtų būti patvirtinta atnaujinta Europos Parlamento energetinio efektyvumo direktyva, kuri atneš daugiau įpareigojimų ir Lietuvos verslui. Numatomas privalomas energijos monitoringo sistemų diegimas įmonėms, kurios per metus suvartoja apytiksliai daugiau nei 23,8 GWh energijos, o įmonės, kurių metinis energijos suvartojimas siekia 2,8 GWh, kas ketverius metus turės atlikti energijos vartojimo auditą. Kitaip tariant, pradėsime analizuoti ir suprasti, kokiuose procesuose ir kiek energijos suvartojama“, – teigia A. Vaitulevičė.
Tvarumo tikslus skatina pakilusios kainos
Pašnekovės teigimu, energetinio efektyvumo tema Lietuvos verslo kontekste vis dar yra gana nepopuliari, nes neaišku, nuo ko pradėti – paprastai įmonės turi vieną skaitiklį ir mato bendrus energijos suvartojimo duomenis.
„Kai susitinku su Lietuvos verslo įmonėmis, pirmiausia paklausiu, ar žino, kiek vienas jų produkcijos vienetas suvartoja energijos. Deja, tik labai mažas procentas įmonių naudojasi energijos monitoringo sistemomis ir analizuoja duomenis. Taip yra ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje kitų smulkių ir vidutinių Europos Sąjungos įmonių. Kai energijos žaliavos buvo pigios, apie energetinį efektyvumą verslas susimąstydavo labai retai. Kylant energijos kainoms ir griežtėjant reguliacinei aplinkai, kai įmonėms teks sumokėti už sukuriamas emisijas, verslas pradėjo galvoti, kaip optimizuoti energijos suvartojimą ar net atgauti bei iš naujo įdarbinti gamybos metu sukuriamą šilumą“, – pažymi A. Vaitulevičė.
Anot pašnekovės, Lietuvos energetikos agentūros pateikiama informacija rodo, kad Lietuvos pramonės sektoriaus energijos sąnaudos vienam gaminiui yra 20 proc. didesnės nei ES vidurkis. Patirta tiekimo krizė, augusios elektros ir dujų kainos lėmė, kad šalies verslo produkcijos konkurencingumas Europos ar pasauliniu mastu tampa dar mažesnis.
„Įmonės kelias į energetinį efektyvumą turėtų prasidėti nuo monitoringo sistemų diegimo – jos lengvai padeda identifikuoti neatitikimus ir energijos švaistymo taškus. O pradėjus kaupti duomenis, įmonė galės atlikti tikslų energijos vartojimo auditą, matyti dienos ar valandinį suvartojimą, kiek energijos suvartojama aukštesnių ir žemesnių kainų metu. Papildoma energijos apskaita leis optimizuoti procesus ir priimti pagrįstus ir savalaikius sprendimus – galbūt apsimoka pasistatyti saulės elektrinę, arba elektromobilius ar kitus baterinius įrenginius įkrauti tuo metu, kai elektros kaina yra žemesnė. Visa tai leidžia kurti inovacijas savo veikloje ir būti konkurencingiems“, – patirtimi dalijasi A. Vaitulevičė.
Tinkamiausią strateginę kryptį renkasi iš trijų
Vadovės teigimu, 2022 m. energetinės krizės kontekste tarptautinės bendrovės prioritetą skyrė trims strateginėms kryptims: atsinaujinančiai energijai, energijos valdymo planui ir energetiniam efektyvumui. Tai – pagrindinės priemonės, į kurias investuojama siekiant suvaldyti energijos rizikas veikloje ir užtikrinti įmonės veiklos tęstinumą.
„Įmonės investicijos į atsinaujinančią energiją visų pirma įneša saugumo: jei šviečia saulė ar pučia vėjas, energiją gaminamės patys, esame mažiau priklausomi nuo tiekimo grandinės. Antra, toks sprendimas itin pasiteisina, kai elektros energija yra labai brangi ir dalį ar net visą energijos poreikį galima patenkinti iš savų resursų. Trečia – minimizuojamas poveikis aplinkai: turime nemokamus energijos šaltinius, kurie gali generuoti energiją tvariai, nedarant poveikio gamtai – kodėl neišnaudojus tokių efektyvių įrankių? Tai asocijuojasi su inovatyviu, atsakingu verslu“, – dėsto A. Vaitulevičė.
Antroji priemonė – energijos valdymo planas – sujungia atsinaujinančios energijos išteklių, elektrifikacijos ir energetinio efektyvumo strategijos kryptis, siekiant mažinti švaistymą ir užtikrinti lankstumą ir konkurencingumą savo veikloje. Energijos valdymo planas leidžia įvertinti rizikas, kurias gali kurti išorės veiksniai – karo kontekstas, pandemija ir kt. Be to, mažinamos sąnaudos, atsiranda lankstumas, nes naudojamasi suplanuotais nuosavais elektros energijos ištekliais.
Trečioji – itin svarbi priemonė, kurios dažniausiai imasi verslas – energijos efektyvumo strategija. Ji remiasi duomenimis – siekiama suprasti, kiek, kur ir kada energijos suvartojama, ieškoma švaistymo vietų ir galimybių sutaupyti.
„Energetinio efektyvumo strategija yra tvarumo darbotvarkės dalis, abi šios temos daugeliui – plačios ir sudėtingos. Tam, kad būtų aiškiau, nuo ko pradėti, siūlau naudotis įmonės turimomis projektų valdymo sistemomis ar procesais. Pirmiausia, šis uždavinys turi atsirasti tarp įmonės vadovo prioritetų, tuomet turi būti vykdoma aiški komunikacija darbuotojams, kaip bus siekiama sumažinti energijos švaistymą. Trečias žingsnis – pasitelkti įprastą projektų valdymo praktiką. Padedant ekspertams svarbu identifikuoti galimybes, pasirinkti tas, kurios reikalaus mažiau investicijų, bet gana greitai padės generuoti rezultatą ir apie tai informuoti darbuotojus“, – įsitikinusi pašnekovė.
A. Vaitulevičė pastebi, kad gana dažnai energetinio efektyvumo strategiją įmonės pradeda nuo apšvietimo modernizavimo. Tai – sąlyginai pigi technologija, labai greitai padedanti sutaupyti ženklius energijos kiekius. Iškart matomi rezultatai paskatina ir padrąsina darbuotojus jungtis prie energijos taupymo ar švaistymo mažinimo iniciatyvų.
