Elektros kainų apžvalga
Spalio mėnesį vidutinė elektros energijos kaina buvo 88,8 Eur/MWh: 6,3 proc. didesnė lyginant su rugsėjo mėnesiu. Žemiausia kaina buvo 2,6 Eur/MWh (spalio 20 d.), o aukščiausia – 241,37 Eur/MWh (spalio 2 d.).
Atsinaujinanti energetika
Saulės ir vėjo parkai
„Litgrid“ prie šalies perdavimo tinklo prijungė 85 MW galios vėjo parką Jurbarko rajone. Tai vienas didžiausių vėjo parkų Lietuvoje. Planuojama, kad parkas komercinę veiklą pradės 2025 m. antroje pusėje. Prie elektros perdavimo tinklo prijungus šį vėjo parką, Lietuvoje veikiančių saulės ir vėjo elektrinių leistina generuoti galia, sudėjus perdavimo ir skirstymo tinklus, siekia apie 3,5 GW ir sudaro daugiau nei pusę viso šalies elektros gamybos pajėgumo.
„Ignitis renewables“ plėtra Latvijoje
„Ignitis renewables“ plečia savo veiklą Latvijoje, kur stato didelius saulės elektrinių parkus – žaliąja energija galės aprūpinti beveik 200 tūkst. namų ūkių. „Ignitis renewables“ saulės parkų portfelį Latvijoje sudaro du statomi projektai – 94 MW Varmės saulės parkas Kuldygos savivaldybėje ir 145 MW Stelpės saulės parkas. Šiuo metu jau vyksta statybos darbai. Šių saulės parkų užbaigimas ir komercinės veiklos pradžia numatomi 2025 m.
Įsteigta pirmoji energetinė bendrija
Šiaulių savivaldybė ir 16 jai priklausančių įstaigų įsteigė pirmąją Lietuvoje energetinę bendriją, kuri savarankiškai apsirūpins elektra iš 4 MW galios nuosavos saulės elektrinės. Mažiausiai 30 proc. pagamintos elektros bus nemokamai perduodama energetinį nepriteklių patiriantiems žmonėms. Savivaldybės duomenimis, šiuo metu Šiauliuose tokių žmonių yra apie 1 300.
Energetinė bendrija steigiama pagal Energetikos ministerijos sukurtą 206,6 mln. finansavimo priemonę. Į energetinę bendriją susibūrusios konkrečios savivaldybės organizacijos gauna valstybės lengvatinę paskolą nuosavai saulės arba vėjo elektrinei.
Inovacijos ir investicijos
Suomija domisi žaliojo vandenilio rinka
Vienas žemiausių elektros kainų Europoje turinti Suomija domisi žaliojo vandenilio rinka, kaip ateities energijos šaltiniu. Investicijos į žaliąjį vandenilį yra labai svarbios Suomijos atsinaujinančiųjų išteklių augimui.
Pasak pramonės vadovų, sintetinio kuro gamybai remti ir energijos paklausai didinti planuojama skirti 20 mlrd. eurų. Kadangi žaliojo vandenilio pelningumas tiesiogiai priklauso nuo pigios atsinaujinančios elektros energijos, atsiranda abipusė priklausomybė nuo vėjo energijos. Nepaisant to, kad pastaruoju metu investicijos į vėjo energetiką sulėtėjo, tikimasi, kad būsimos Europos anglies dioksido išmetimo mažinimo taisyklės paskatins investicijas, o iki 2031 m. vandenilio gamybos pajėgumai sieks 1 GW. Suomija yra patraukli vandenilio gamybai, nes čia yra žemos elektros energijos kainos ir didelė dalis elektros energijos pagaminam be emisijų.
Pagalba elektros energijos kaupimo įrenginiams
Europos Komisija patvirtino 180 mln. eurų valstybės pagalbos schemą elektros energijos kaupimo įrenginiams, kuri padengs iki 30 proc. investicinių išlaidų. Tai leis plėtoti naujus kaupimo pajėgumus, kurie prisidės prie atsinaujinančios energijos integravimo ir padidins energetinį saugumą Baltijos regione. Pagal schemą bus įrengta mažiausiai 1 200 MWh naujų pajėgumų.
Pagalba elektros energijos kaupimo sistemoms Lenkijoje
Europos Komisija patvirtino 1,2 mlrd. eurų pagalbos Lenkijai schemą, pagal kurią iki 2024 m. pabaigos bus finansuojama bent 5,4 GWh naujų elektros energijos kaupyklų. Schema skirta naujai įrengtoms ne mažesnės kaip 4 MWh galios kaupimo sistemoms, atrinktoms konkurso būdu. Ši schema taikoma pagal Europos Sąjungos valstybės pagalbos laikinąją krizių ir pereinamojo laikotarpio programą, kuria siekiama paspartinti žaliosios energijos naudojimą. Šia iniciatyva siekiama, kad Lenkijos energijos rūšių derinys taptų ekologiškesnis, sumažėtų iškastinio kuro importas iš Rusijos ir būtų remiami Europos Sąjungos klimato ir energetikos tikslai.
Energetikos infrastruktūra
„NordBalt“ jungties remontas
Dėl kasmetinių remonto darbų, spalio 21–27 d. „NordBalt“ jungtis su Švedija buvo neprieinama. Lietuvos ir Švedijos perdavimo sistemos operatorės atliko iš anksto numatytus „NordBalt“ keitiklių stočių Klaipėdoje ir Nibru techninės priežiūros darbus.
Dėl sustabdyto jungties darbo elektros importas iš Šiaurės šalių buvo minimalus, daugiau gamino vietinės šiluminės elektrinės bei augo importo srautai iš Lenkijos. Tai lėmė dvigubą kainų augimą Baltijos šalyse. Tuo dienomis „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina išaugo iki 120,5 Eur/MWh, nors ankstesnę savaitę ji buvo 58 Eur/MWh. Prie kainų kilimo taip pat prisidėjo mažėjanti saulės elektrinių gamyba ir net 6 proc. išaugęs elektros suvartojimas Lietuvoje.
Pasirengimas atsijungti nuo BRELL žiedo
Spalio 25 d. Telšių transformatorių pastotėje pradėjo veikti pirmasis iš trijų Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ įrengiamų sinchroninių kompensatorių. Sinchroninių kompensatorių paleidimas yra svarbiausias žingsnis, siekiant kitų metų vasarį užtvirtinti Lietuvos energetinę nepriklausomybę – atsijungti nuo Rusijos elektros sistemos ir įgyvendinti sinchronizaciją su kontinentinės Europos tinklais.
Sinchroniniai kompensatoriai yra svarbiausi įrenginiai, reikalingi Baltijos šalims ruošiantis savarankiškai valdyti elektros dažnį. Jie užtikrins elektros sistemos inerciją ir leis kokybiškai reguliuoti tinklo įtampą bei saugiai atsijungti nuo BRELL žiedo.
Spalio 31 d. buvo atidengtas simbolinis laikrodis skaičiuojantis 100 dienų iki numatyto Baltijos šalių pasitraukimo iš bendros su Rusija ir Baltarusija elektros sistemos sutarties.
Numatomos lapkričio mėnesio tendencijos
Ateities didmeninės elektros energijos kontraktų (angl. conventional-forward) prognozės leidžia tikėtis, kad lapkričio mėnesį elektros energijos kainos gali šiek tiek nukristi lyginant su spalio mėnesiu: -8,55 proc. ir vidutinė mėnesio kaina gali pasiekti apie 84,13 Eur/MWh.
Prasidėjus šaltajam sezonui Lietuvoje numatomos elektros energijos vartojimo augimo tendencijos. Nepaisant to, elektros energijos kainų mažėjimui sąlygas sudaro pagal prognozes didėsianti vėjo ir vandens elektrinių generacija. Įprasta, kad saulės generacija lapkričio mėnesį ženkliai mažėja. Elektros energijos kainoms didelę įtaką daro stabilus energijos srautas per jungtis su Skandinavijos šalimis. Spalį sėkmingai užbaigus „NordBalt“ jungties su Švedija kasmetinius remonto darbus ir neplanuojant reikšmingų remonto ar patikros darbų, tikimasi patikimo tiekimo bei mažesnių elektros energijos kainų.
Gamtinių dujų apžvalga
Vidutinė gamtinių dujų kaina lapkričio mėnesį – 40,356 Eur/MWh, 11,3 proc. didesnė už rugsėjo mėnesio dujų kainą.
Gamtinių dujų kainų pokytis
Gamtinių dujų kainos pradėjo augti rugsėjo mėnesio pabaigoje. Augimo tendencija išliko ir spalio mėnesį –25 d. kaina pasiekė 43 Eur/MWh ribą, o vėliau kiek atslūgo ir paskutinę spalio mėnesio prekybos dieną siekė 39 Eur/MWh.
Geopolitiniai veiksniai buvo tokie reikšmingi, kad gamtinių dujų kainos kilo nepaisant kitų veiksnių, kurie įprastai kainas mažina: užsipildytos dujų saugyklos Europoje, nešalti orai, vis dar pakankamai vangi prekyba ICE biržoje TTF (angl. front-month).
Lietuvos ir pasaulio gamtinių dujų vartojimo tendencijos
Gamtinių dujų kainoms ir toliau didžiausią įtaką daro kariniai konfliktai Europoje ir Artimuosiuose Rytuose. Dujotiekiu iš Izraelio į Egiptą perduodama mažiau gamtinių dujų, todėl Egipte išaugo suskystintų gamtinių dujų (SGD) paklausa. Kariniai veiksmai Irane ir Libane dar labiau kilstelėjo naftos ir gamtinių dujų kainas – kainos Europos biržose lenkia Azijos biržų kainų indeksus.
Europos požeminių dujų saugyklų užpildymas siekia 95 proc. Latvijos Inčiukalnio požeminės gamtinių dujų saugyklos užpildymas siekia 80 proc. Šiuo metu Europoje nėra didelės dujų paklausos, tad kainų pokyčius lapkričio mėnesį lems geopolitiniai veiksniai – kariniai konfliktai Europoje ir Artimuosiuose Rytuose bei JAV prezidento rinkimai. Tikėtina, kad ICE biržoje TTF front-month gruodžio mėnesio dujų kainos išliks lapkričio mėnesio lygyje.
Per tris šių metų ketvirčius gamtinių dujų vartojimas Lietuvoje padidėjo 31 proc. Nuo metų pradžios, per pirmus devynis mėnesius šalyje buvo suvartota 12,2 TWh dujų, kai pernai per tą patį laiką – 9,3 TWh. Šį pokytį lėmė žemesnė temperatūra metų pradžioje ir žemesnės gamtinių dujų kainos.
Šiais metais nuo sausio ii rugsėjo per Lietuvos perdavimo sistemą, neskaičiuojant tranzito į Karaliaučiaus sritį, buvo transportuota beveik 21 TWh dujų,. Tai yra 27 proc. mažiau nei pernai, kai tuo pačiu laiku patiekta 28,8 TWh. Dujų transportuota mažiau, nes Estiją ir Suomiją jungiantis „Balticconector“ dujotiekis neveikė iki šių metų balandžio mėn. ir į Suomiją dujos buvo pristatomos per SGD terminalą. Per pirmuosius devynis šių metų mėnesius Lietuvą ir Lenkiją jungiančiu GIPL dujotiekiu į Europą buvo transportuota 1,1 TWh dujų. Latvijos ir Estijos poreikiams bei dujų saugojimui Inčukalnio požeminėje dujų saugykloje buvo perduota 7,3 TWh dujų.
Aptariamu laikotarpiu į Lietuvos dujų perdavimo sistemą buvo įleista apie 100 GWh vietinio biometano, pagaminto iš žemės ūkyje susiformavusių atliekų. Tokiu kiekiu dujų galima būtų apšildyti apie 8 tūkst. namų ūkių.
Energijos vartojimo efektyvumas
Primename, kaip svarbu didinant verslo konkurencingumą investuojant į energijos vartojimo efektyvumą. Dalinamės įžvalgomis, pagrįstomis 61 pramonės įmonių energijos vartojimo audito ataskaitomis. Duomenis pristatė Lietuvos energetikos agentūros atstovas Dr. Ričardas Masiulionis pranešime „Energetinio efektyvumo didinimo potencialas įmonėse, pastatuose, namų ūkiuose“.
Pristatome tris priemones, kurios padės energiją naudoti efektyviau.
- Ekonomaizerio įrengimas gali sukurti tarp 7,9 ir 9,5 proc. energijos taupymą, vertinant nuo įmonės energijos sąnaudų.
- Įrenginių atnaujinimas ar senų pakeitimas naujais gali užtikrinti 8,7 proc. energijos taupymą.
- Energijos taupymo mokymai gali padėti sutaupyti 5,5 proc. energijos.
Pramonės įmonių energijos vartojimo audito ataskaitose dažniausiai rekomenduojamos energetinio efektyvumo priemonės, galinčios sutaupyti apie 9,7 proc. elektros energijos ir 8,5 proc. kuro visų įmonės energijos sąnaudų. Rekomenduojame įsidiegti tas priemones, kurios užtikrina didžiausią sutaupymą, taip sustiprinant savo konkurencinį pranašumą.
