Tikriausiai žinote, kad elektros kainai įtaką daro daugybė veiksnių visame pasaulyje. Vienas iš jų – oro sąlygos. Kuo susijęs šaltis ir išaugusios jūsų elektros energijos sąskaitos? Norime papasakosi, kaip oro temperatūra veikia kainas, kas tą kainą sudaro ir atsakyti, ką jūs galite padaryti, kad kainos taip stipriai nesikandžiotų. Taigi, jūsų dėmesiui – 6 atsakymai į dažniausiai užduodamus klausimus apie elektros energijos kainas.
1. Kas sudaro elektros kainą?
Elektros kainą sudaro dvi dalys – elektros tiekimo kaina ir elektros persiuntimo ir skirstymo paslaugų kaina bei kiti valstybės nustatyti mokesčiai.
Pirmosios dalies – elektros tiekimo kainos – valstybė nereguliuoja. Ją nusistato kiekvienas nepriklausomas tiekėjas savarankiškai. O jei dar tiksliau, ji priklauso nuo elektros kainų rinkoje. Jei elektra brangi pasaulyje, vadinasi, ji brangesnė ir visiems, gyvenantiems Lietuvoje. Elektros tiekėjas (pvz., „Ignitis“), pirkdamas elektrą biržoje, prie šios kainos dalies dar prideda savo patiriamas išlaidas. Taigi, kalbant paprastai, ši dalis priklauso nuo kainos elektros biržoje ir jūsų pasirinkto elektros tiekėjo (ir jo pasiūlyto plano).
Antroji dalis – tai elektros persiuntimo ir skirstymo paslaugų kaina bei kiti valstybės nustatyti mokesčiai. Iš esmės ši dalis tenka visos Lietuvos elektros infrastruktūros išlaikymui, žaliosios energetikos skatinimui ir kitoms valstybės patiriamoms išlaidoms. Šią kainos dalį reguliuoja valstybė ir ji visiems Lietuvos vartotojams yra vienoda.
2. Kodėl elektros kaina kyla?
Apie tai išsamiau kalbėjome ankstesniame tinklaraščio įraše, tačiau jei trumpai – svyravimai elektros energijos biržoje daro didžiausią įtaką galutinei elektros kainai. Elektros pardavėjai siūlo mažiausią kainą, už kurią jie sutinka parduoti elektros energiją, o pirkėjai (pvz., „Ignitis“) siūlo didžiausią kainą, už kiek jie tą energiją pirktų. Kai jų pasiūlymai sutampa, įvyksta pirkimas. Jei biržoje kaina pakyla, tiekėjai neturi kito pasirinkimo kaip tik pirkti ją brangiau. Tokiu atveju automatiškai kyla kaina galutiniams vartotojams.
Kuo čia dėtas šaltis? Dauguma elektrinių vis dar kūrenamos iškastiniu kuru, todėl šalčiausiu metu reikia daugiau kuro. Jis brangsta, todėl brangsta ir elektra.
3. Kas brangiau – nepriklausomas ar valstybės reguliuojamas elektros tiekėjas?
Elektra yra perkama toje pačioje elektros rinkoje. Nesvarbu, kas tai daro – valstybės reguliuojama įmonė ar nepriklausomas tiekėjas. Kainų skirtumas susidaro dėl to, kaip yra nustatoma ir atnaujinama elektros kaina.
Valstybė kainą nustato pusei metų arba metams į priekį – taip bandoma prognozuoti būsimas elektros kainas. Nepriklausomi tiekėjai kainas atnaujina dažniau – kasdien, kas savaitę ar kas mėnesį. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad nepriklausomo tiekėjo kaina yra didesnė, tačiau taip nėra. Tiesiog nepriklausomas tiekėjas jums siūlo kainą, kuri pagrįsta tuo metu esančia realia situacija rinkoje. Tuo tarpu valstybinis tiekėjas gal ir pasiūlys mažesnę kainą vieneriems metams, tačiau, jei kaina pasaulyje tais metais bus didesnė, skirtumą vartotojas turės sumokėti ateinančiais metais.
4. Kodėl skiriasi mano ir kaimyno sąskaita už elektrą?
Šis sąskaitų skirtumas kažkiek primena mobiliojo ryšio paslaugų teikėjų sąskaitas: nors ryšys tas pats, visi gauname skirtingas sąskaitas. Taip yra dėl skirtingų teikėjų siūlomų tarifų ir planų. Lygiai taip ir su nepriklausomais elektros tiekėjais. Jie siūlo asmeninius planus, papildomus pasiūlymus. Jeigu Jūs analogišką sutartį sudarėte dviem savaitėmis vėliau už kaimyną, Jūsų kaina, greičiausiai, jau bus kita. Taip nutinka, nes tiekėjas elektrą perka iš biržos, kur kaina nuolat kinta. Apie „Ignitis“ planus galite daugiau sužinoti čia.
Skirtumas tarp sąskaitų taip pat gali atsirasti dėl pasirinkto plano ar kainos fiksavimo (tai aptarsime kitame atsakyme).
5. Ar sutaupysiu užfiksuodamas kainą ilgesniam laikotarpiui?
Negalime garantuoti, kad tikrai sutaupysite, tačiau garantuojame, kad nejausite rinkos kainų svyravimų. Užfiksavę kainą, pasirinktą laikotarpį mokėsite tą pačią kainą – nesvarbu, kokie svyravimai bevyktų elektros biržoje. Riziką šiuo atveju prisiima jūsų elektros tiekėjas. Visgi, jei manote, kad ateityje elektra pigs arba jūsų negąsdina kainos svyravimai, rinkitės su elektros birža susietą planą, kur elektros kaina keičiasi kiekvieną mėnesį.
Pasibaigus kainos fiksavimui, tiekėjas vėl paskaičiuos aktualią kainą ir pasiūlys optimalų variantą fiksavimui pagal ateities kainų prognozę ir jūsų suvartojimą.
Beje, nepamirškite, kad fiksuoti galite tik elektros tiekimo dalį (pirmoji kainos sudedamoji dalis pirmame atsakyme).
6. Ar sutaupysiu pasirinkęs mokėti abonentinį mokestį?
Abonentinis mokestis yra valstybės reguliuojamos kainos dalis, kuri mokama „Energijos skirstymo operatoriui“ (ESO). Kuo daugiau elektros suvartojate, tuo labiau apsimoka pasirinkti planą su abonentiniu mokesčiu. Teisingai pasirinkę, galite susimažinti kilovatvalandės kainą.
| Jei suvartojate mažiau nei 200 kWh/mėn. | Jei suvartojate 201-750 kWh/mėn. | Jei suvartojate daugiau nei 750 kWh/mėn. |
|---|---|---|
| Jums naudingiausias ESO planas „Standartinis“, kuris abonentinio mokesčio neturi. | Jums naudingiausias ESO planas „Namai“ su 3 Eur abonentiniu mokesčiu. | Jums naudingiausias ESO planas „Namai plius“ su 6 Eur abonentiniu mokesčiu. |
Jei viename iš 6 klausimų neradote sau reikiamo atsakymo, daugiau atsakymų į mūsų klientams kylančius klausimus dėl elektros kainų rasite čia. O jei dar nepasirinkote nepriklausomo elektros tiekėjo, kviečiame susipažinti su „Ignitis“ planais.
Nesušalkit!
