Dar prieš keletą metų tapti žaliosios energijos gamintoju atrodė sudėtingai įgyvendinama užduotis, tačiau šiandien vis daugiau vartotojų ryžtasi pokyčiams. Šalyje daugėja saulės parkų, auga jų poreikis – gyventojai imasi patys gaminti elektrą, įsigydami arba išsinuomodami dalį nutolusios elektrinės.
Tokį sprendimą lemia ne tik noras prisidėti prie atsinaujinančių energijos išteklių vartojimo skatinimo bei mažesnės aplinkos taršos – investicija į saulės parką padeda sumažinti elektros energijos išlaidas, sutaupyti.
Tuo įsitikino ir vilnietis Martynas Jurkšaitis, praėjusių metų viduryje tapęs vienu iš „Ignitis“ eparkai.lt klientų jis ėmė savo reikmėms naudoti atsinaujinančią saulės energiją.
„Name, kuriame su šeima gyvename Vilniaus centre, šiuo metu baigiama atlikti renovacija. Tačiau jau prieš porą metų, kai dar tik buvo rengiamas projektas, nusprendėme ant stogo įmontuoti vandeniui šildyti skirtus saulės kolektorius. Pamanėme, kad saulę galime išnaudoti ir elektrai gaminti – taip palaipsniui susidomėjau ir saulės parkais“, – sako M. Jurkšaitis.
Elektrą gaminančiu „Ignitis saulės parkų“ klientu jis tapo 2020 metų birželį. Tuomet gavęs Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) paramą sako net neabejojęs investicijos efektyvumu. Įvertinęs keturių asmenų šeimos poreikius, M. Jurkšaitis tikina: „Su parama – tai tiesiog nerealus projektas“.
„Labai džiaugiuosi galėdamas plėtoti žaliąją energetiką – tokie projektai įdomūs, saulė ir vėjas man visuomet atrodė ištekliai, kuriuos verta išnaudoti. Dar iki tapdamas nutolusios saulės elektrinės saulės parke savininku daug skaičiavau, vertinau, tačiau abejonių nekilo – su APVA parama tai vienareikšmiškai finansiškai apsimoka. Todėl dar pernai vasarą nusprendžiau rezervuoti savo dalį ir šiandien esu tikrai patenkintas.“
Šių metų vasaris buvo pirmas mėnuo, skaičiuojant nuo 2020 m. birželio, kai M. Jurkšaitis gavo sąskaitą už elektrą – iki tol jos užteko iš vasarą pagamintos energijos. Vasarą saulės parkai veikia itin efektyviai: birželis, liepa, rugpjūtis ir dar dalis rugsėjo – mėnesiai, kai sugeneruojama daugiausia elektros.
„Buvau pamiršęs, ką reiškia gauti sąskaitas už elektrą, – šypsosi jis. – Jau dabar jaučiuosi laimėjęs, nors dar nepraėjo nė metai.“
Tiesa, kiek tiksliai pavyko sutaupyti, M. Jurkšaitis vertinti dar nedrįsta – tą padaryti ketina praėjus metams nuo sutarties pasirašymo. Tačiau sako, kad jau dabar akivaizdu, jog net nekeičiant elektros suvartojimo įpročių, pavyksta gerokai sutaupyti.
„Esame statistiniai Vilniaus gyventojai, keturių asmenų šeima. Elektra buto nešildome, tačiau naudojame elektrą apšvietimui, gaminame maistą naudodami kaitlentę, naudojamės internetu. Jei gyventume nuosavame name, tuomet turėti saulės parką būtų dar naudingiau – išnaudoti atsinaujinančią energiją tikrai apsimoka“, – įsitikinęs jis.
Nors M. Jurkšaitis gyvena sostinėje, jam priklausančio saulės parko dalis yra netoli Elektrėnų. Tačiau procesus galima valdyti nuotoliniu būdu: galimybę būti nuo miesto nutolusios saulės elektrinės saulės parke savininku ir taip naudotis elektra jis vertina kaip didelį privalumą – turėti nutolusią saulės elektrinę gali kiekvienas, nepriklausomai nuo vietovės, kurioje gyvena.
Savo pavyzdžiu pašnekovas sako jau užkrėtęs ir kelis bičiulius – pamatę, kokias naudas jis gauna, saulės parkų klientais tapo ir keli M. Jurkšaičio draugai. „Savo istorija pasidalinau ir socialinėje erdvėje – netrukus sulaukiau žmonių klausimų, prašymų patarti, pakonsultuoti. Man pačiam smagu, kad turėdamas nutolusią saulės elektrinę saulės parke galiu ne tik sutaupyti, bet ir tampu žaliosios energijos indėlininku – ateityje, manau, tokių asmenų tik daugės“, – svarsto jis.
M. Jurkšaitis sako, kad vienintelė dvejonė, kuri kartais stabdo kitus imtis tokio projekto – avansu į parkus investuojami pinigai. Norint įsigyti saulės elektrinę tenka šiek tiek pataupyti, tačiau netrukus ši investicija atsiperka su kaupu.
„Galima mokėti kas mėnesį už elektrą, bet investuojant į saulės parko dalį galima sumokėti 10 metų į priekį ir vėliau investicijas susigrąžinti. Galbūt iš pradžių išleidžiama suma bus didesnė, tačiau bendrai skaičiuojant ji nesieks tos, kurią sumokėtume įprastai. O su APVA parama ji tik dar sumažėja. Taip pat reiktų nepamiršti ir tvarumo aspekto, būti draugiškiems gamtai – tokį požiūrį turėtume įsiskiepyti ne tik patys, bet ir diegti jį ateities kartoms“, – sako M. Jurkšaitis.
Jo įsigyta parko dalis – 1,7 kilovatai iš 4000, vadinasi, vienas parkas galimai priklauso bent keliems šimtams asmenų. Šiandien jo šeima suvartoja tiek, kad užtenka tik saviems poreikiams, tačiau norint elektrą galima priskirti ir kitiems savo nekilnojamojo turto objektams. „Esu nusipirkęs šiek tiek mažiau, nei reikalauja mano šeimos poreikiai, todėl per metus sunaudojęs savo elektrą likutį padengiu standartiniu vieno plano tarifu. Jeigu saulės elektrinė elektros pagamintų daugiau nei jos suvartoju, mano elektra būtų „pasaugoma“ – jei jos vieną mėnesį sugeneruojama daugiau, galėčiau ją naudoti ateityje“, – paaiškina pašnekovas.
Tapęs gaminančiu vartotoju M. Jurkšaitis mato vien naudas – tiek ekonominę, tiek moralinę. Todėl ragina ir kitus nelikti abejingais. „Taip pat turėjau daug klausimų, tačiau šiandien tai vienas geriausių sprendimų“, – tikina vilnietis.
