Saulės elektrinė
Saulės elektrinė

Saulės elektrinių mitai

Saulės energija – jau nebe vizionieriška inovacija, o įprastas žaliosios energijos šaltinis. Vis dėlto kartais dar pasigirsta kalbų apie kliūtis, kurios, neva, saulės elektrinę paverčia nepatrauklia investicija. Ar tikrai Lietuvoje per mažai saulės? Ar kiekvienai saulės elektrinei reikia ypatingos priežiūros? Galiausiai, ar iš tiesų saulės elektrinė neatsiperka? Pasirodo, visa tai – klaidingi įsitikinimai, kuriuos šiandien nesunkiai sugriauna svarūs argumentai.

MITAS NR. 1. Saulės elektrinės neatsiperka

Vienas iš esminių klausimų, pirmiausia užduodamų galvojant apie saulės elektrinę, dažniausiai būna finansinis atsiperkamumas. Saulės elektrinė – nepigi investicija: 100 kW tipinė elektrinė ant įmonės stogo gali kainuoti nuo maždaug 60 000 iki 80 000 Eur. Ilgą laiką grąžos skaičiavimai nebuvo itin palankūs vertinantiems saulės elektrinės naudą ir dažniausiai stabdydavo verslą nuo šio žingsnio. Vis dėlto per pastarąjį penkmetį įvyko keletas esminių pokyčių. Pirmiausia – smarkiai atpigo elektrinių įranga. Azijos gamintojai, matydami milžinišką potencialą, į saulės energetiką investavo milijardines sumas. Pastatytos gamyklos, kurios dėl masto ekonomijos sugeba pagaminti didelius kiekius produkcijos už sąlyginai nedideles kainas. Taip pat daug dėmesio skiriama tyrimams ir inovacijoms – technologijos tampa efektyvesnės, įranga ilgiau tarnauja. Pagal tarptautinės tyrimų bendrovės „Bloomberg New Energy Finance“ duomenis, saulės modulių kaina nuo 2017 m. iki 2020 m. susitraukė maždaug 3 kartus.

Be įrangos kainos, Lietuvos verslas gali džiaugtis ir dosniomis valstybės subsidijomis. Pastaraisiais metais atsirado įvairių paramos programų, o kartu su jomis – galimybė verslui ženkliai sutrumpinti elektrinės atsipirkimo terminus. Jau kurį laiką galiojanti Lietuvos verslo paramos agentūros (LVPA) priemonė pramonės įmonėms leidžia gauti net iki 60 proc. projekto vertės subsidiją, o 2020 m. startavusi Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) administruojama priemonė  suteikia galimybę juridiniams asmenims gauti paramą, siekiančią iki 30 proc. tinkamų finansuoti išlaidų saulės elektrinei įsirengti arba ją įsigyti iš saulės parkų.

Subsidija gali ženkliai sutrumpinti saulės elektrinės finansinį atsiperkamumą: nuo vidutiniškai 7-9 iki 5-7 metų. Vidutinis saulės elektrinės tarnavimo laikotarpis – 25 metai, taigi nesunku paskaičiuoti, kad su subsidija kone dvidešimtmetį elektrinė generuos elektrą su minimaliais priežiūros kaštais. Finansinės naudos svarstyklėms akivaizdžiai nusvirus į teigiamą pusę, saulės elektrinės tapo prieinamos daug platesniam ratui verslo įmonių. Vos prieš penketą metų saulės elektrines buvo galima priskirti prabangos prekių segmentui – jas statydavo tik pažangiausios, labiausiai į inovacijas ir žaliąją energiją orientuotos bendrovės. Tačiau dabar saulės energija prieinama ir patraukli kur kas platesniam spektrui verslų.

Mitas paneigtas! Saulės elektrinių atsipirkimo terminai vidutiniškai siekia apie 7-8 metus ir, pasinaudojus parama, gali būti dar trumpesni.

MITAS NR. 2. Tik Europoje pagaminta įranga kokybiška

„Ignitis“ ne tik padeda įsirengti saulės elektrines savo klientams, bet ir investuoja į atskirus saulės elektrinių bei saulės parkų projektus. Rinkdamiesi įrangos tiekėjus, investuotojai privalo remtis objektyviais kriterijais, pavyzdžiui, kompanijos „Bloomberg New Energy Finance“ reguliariai atnaujinamu didžiausių ir patikimiausių pasaulinių saulės modulių gamintojų sąrašu.

„Bloomberg“ vertina saulės modulių gamintojų gamybos apimtis, finansinį stabilumą, investicijų į tyrimus apimtis. Tiek rinkdamiesi įrangą savo projektams, į kuriuos investuojame tikėdamiesi finansinės grąžos, tiek siūlydami sprendimus klientams, mes remiamės šiais sąrašais ir renkamės iš aukščiausius įvertinimus turinčių gamintojų. Tarptautinių ekspertų bei nepriklausomų tyrėjų vertinimai padeda priimti objektyvius sprendimus.

Be „Bloomberg“ sąrašų, „Ignitis“ papildomai analizuoja ir nepriklausomų laboratorijų, tiriančių modulių technines savybes, išvadas, taip pat siunčia savo specialistus į pasirinktas gamyklas, kad savo akimis įvertintų gamybos procesą, stebėtų, kaip užtikrinama kokybė. Savo klientams bendrovė siūlo nepriklausomų laboratorijų patikrintus ir tarptautinių ekspertų įvertintus saulės modulius, kurių kokybe ir gamintojų finansiniu stabilumu bei garantinių įsipareigojimų vykdymu neabejoja.

Nereikėtų aklai pasikliauti įspūdingai skambančiais ilgaamžės garantijos pažadais. Standartinė patikimų gamintojų saulės modulių produkto garantija siekia 10-12 metų. Visgi pasitaiko gamintojų, kurie siūlo gerokai ilgesnius garantinius terminus – pavyzdžiui, 20 ar net 30 metų. Vis dėlto tokiu atveju potencialiems pirkėjams turėtų kilti pagrįstos abejonės, ar stipriai rinkos vidurkius viršijantys terminai nėra tik rinkodaros triukas siekiant privilioti patiklų klientą.

Mitas paneigtas! Gamybos vieta ne visada parodo produkcijos kokybę – verta remtis tarptautiniais saulės modulių gamintojų sąrašais. Juose šiuo metu dominuoja Azijos gamintojai.

MITAS Nr. 3. Lietuvoje neužtenka saulės

Dar vienas gajus įsitikinimas, yra susijęs su saulėtomis dienomis – manoma, kad mūsų šalyje tokių esama nepakankamai, kad saulės elektrinės atsipirktų. Moksliniai tyrimai griauna ir šį mitą – saulės apšviestumas Lietuvoje yra labai artimas Vokietijos rodikliams. Remiantis Pasaulio Banko ir duomenų apie saulės energiją platformos „Solargis“ analize, Lietuvoje iš saulės energijos vidutiniškai sugeneruojama apie 950-1050 kilovatvalandžių iš 1 instaliuoto kilovato, Vokietijoje svyravimai vos didesni – 900-1150. Verta paminėti, kad Vokietija pirmauja visoje Europoje pagal saulės elektrinių galią vienam gyventojui.

Nors mums ir atrodo, kad didžiąją metų dalį yra apniukę, lietuviai, pasirodo, gauna panašiai saulės, kaip ir vokiečiai. Tai, kad saulės elektrines reikia statyti tik ten, kur saulės labai daug – pavyzdžiui, Afrikoje, yra mitas. Dėl aukštos temperatūros ir didelio dulkėtumo tokiose vietose dažnesni įrangos gedimai. Šiauriau Lietuvos, tarkime, Suomijoje, saulės jau gerokai mažiau. Tuo tarpu mes turime optimalias sąlygas saulės elektrinėms efektyviai dirbti visą savo veikimo laikotarpį.

Mitas paneigtas! Lietuvos klimato ir apšviestumo sąlygos puikiai tinka saulės energijos vystymui.

MITAS Nr. 4. Saulės elektrinę sudėtinga prižiūrėti

Jeigu saulės elektrines diegiantis verslas neturi nieko bendra su energetikos sektoriumi, mintis apie nuosavą elektrinę gali atrodyti bauginanti. Gali būti baiminamasi, kad įsirengus saulės elektrinę, reikiamos kompetencijos jai prižiūrėti įmonė neturės ir dėl to projektas neatneš laukiamos naudos. Ar net sukels nuostolių dėl elektros įrangos gedimų ar gaisrų. Jei saulės elektrinė nedidelė, iki 50 kW galios, ypatingos priežiūros jai dažniausiai nereikia. Saulės moduliai sumontuojami pasvirę tam tikru kampu, tad juos natūraliai prižiūri pati gamta – nuplauna lietus arba tirpstantis sniegas. Esant labai dideliam dulkėtumui ar kitoms netipinėms aplinkos sąlygoms, priežiūros reikia daugiau. Tačiau dažniausiai užtenka  įmonės energetinį ūkį prižiūrinčio personalo žinių. Žinoma, visada galima užsisakyti priežiūros paslaugą ir tuomet visiškai pamiršti bet kokį rūpestį dėl elektrinės veikimo.

Priežiūros paslaugą tikrai verta apsvarstyti įmonėms, įsirengiančioms galingesnes saulės elektrines. Pasirinkus įprastą priežiūros planą ,  „Ignitis“ specialistai periodiškai patikrins elektrinę, jei reikia – pakeis sugedusią įrangą nauja,  nuplaus modulius ir pan. Tie, kuriems svarbu ne tik naudoti žalią energiją, bet ir užtikrinti, kad elektrinė kasdien veiktų maksimaliu pajėgumu, rekomenduojama užsisakyti kompleksinę priežiūrą kartu su monitoringo paslauga. Nuotoliniu būdu bus nuolat stebimas saulės elektrinės darbas, ir reaguojama pastebėjus bent mažiausią įtartiną nukrypimą. Tokios monitoringo sistemos labai praverčia ir didelėms elektrinėms, kurias apžiūrėti fiziškai tiesiog itin sudėtinga, tuo tarpu programinė įranga padeda tiksliau identifikuoti, kurioje vietoje yra trikdžiai.

Mitas paneigtas! Mažesnes elektrines galima prižiūrėti patiems, o didesnėms rekomenduojame rinktis priežiūros paslaugą.

 

Susiję įrašai