Per pastaruosius metus Baltijos jūros regiono šalyse sparčiai kilo elektrą iš atsinaujinančių šaltinių gaminančios elektrinės – bendra įrengtoji jų galia ūgtelėjo 17 proc. ir pasiekė 82 GW. Nors didžiausią prieaugį šioje kategorijoje fiksavo saulės energetika, vertinant pagal įrengtąją galią regione dominuoja vėjo parkai, pernai pralenkę iki tol pirmavusias hidroelektrines, sako „Ignitis“, remdamasis Europos elektros energijos perdavimo sistemos operatorių (ETSO) platformos duomenimis.
„Baltijos jūros regionas vis labiau virsta tvarios energetikos regionu. Šiai dienai jau 57 proc. visų gamybinių pajėgumų Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Suomijoje ir Švedijoje sudaro atsinaujinanti energetika, o pridėjus ir atomines elektrines, aplinkai draugiškų gamybinių pajėgumų dalis siektų net 65 procentus“, – sako „Ignitis“ tvarumo sprendimų vadovas Eugenijus Šegurovas.
Lietuvoje atsinaujinanti energetika augo sparčiausiai
Bendra įrengtoji „žaliųjų“ elektrinių galia šių metų pradžioje siekė 82 GW, o didžiausi generaciniai pajėgumai įrengti Švedijoje ir Lenkijoje (atitinkamai 36 GW ir 27 GW), toliau rikiuojasi Suomija, Lietuva, Latvija ir Estija.
Kaip pastebi „Ignitis“ atstovas, Lietuva regione išsiskiria kaip padariusi didžiausią pažangą per pastaruosius metus plečiant atsinaujinančią energetiką.
„Per pastaruosius metus Lietuva atsinaujinančios energetikos pajėgumus išplėtė beveik perpus, o šiuo metu jau beveik 70 proc. elektros generacijos pajėgumų Lietuvoje sudaro atsinaujinanti energetika ir pagal šį rodiklį esame lyderiai. Žinoma, tą lemia ir istorija, kad Lietuvoje neturėjome išvystyto iškastinio kuro energetikos sektoriaus. Palyginimui, Lenkijoje ir Estijoje daugiau nei pusė elektrinių vis dar naudoja iškastinį kurą“, – sako E. Šegurovas.
Vėjas ir saulė pradeda dominuoti
Vertinant pagal energijos šaltinius, didžiausi Baltijos jūros regiono generacijos pajėgumai sukaupti vėjo parkuose – jų bendra įrengtoji galia siekia beveik 35 GW. Po jų su 24,5 GW galia rikiuojasi hidroelektrinės (įtraukiant ir hidrorezervuarus), saulės energetika (19,7 GW) ir biokuras (2,9 GW).
„Tiek su Švedija, tiek su Lenkija, tiek su kitomis regiono šalimis mus jungia elektros kabeliai, tad galime sakyti, kad visose šiose šalyse pagaminta žalioji elektra pasiekia ir vartotojus Lietuvoje, ir atvirkščiai – tai ką pagaminame čia, Lietuvoje, keliauja ir į kaimynines šalis, priklausomai nuo situacijos rinkoje“, – sako E. Šegurovas.
Jis teigia, kad mūsų šalyje šiandien TOP3 elektros generacijos pajėgumai – vėjas, saulė ir hidroenergija. „Tai pirmi metai, kai įvyko rokiruotė šiame trejetuke. Jeigu dar prieš metus hidroakumuliacinė elektrinė buvo galingiausias elektros generatorius, dabar ją aplenkė vėjo ir saulės elektrinės, kurių abiejų įrengtoji galia pernai praktiškai padvigubėjo“, – pasakoja „Ignitis“ atstovas.
Tokia tendencija būdinga ne tik Lietuvai, bet ir, pavyzdžiui, Švedijai. Nors ilgą laiką šią valstybę matėme kaip hidroenergijos tėvynę, tačiau ir šioje šalyje vėjo parkai šiemet pagal įrengtąją galią aplenkė hidroelektrinių pajėgumus.
Regiono mastu hidroelektrinių įrengtoji galia per pastaruosius dvejus metus išliko pastovi, tuo tarpu vėjo elektrinių augo daugiau nei 40 proc., o saulės – net 170 procentų.
„Jeigu investicijos į saulės elektrinių pajėgumų plėtrą šiemet tęsis tokiu pačiu tempu, kaip pernai, jau per vienerius metus saulės energija regione aplenks hidroenergiją. Tiesa, hidroelektrinių svarba išliks labai didelė, nes jos atlieka ir elektros gamybos subalansavimo funkciją, kadangi gali užtikrinti gamybinį pastovumą“, – teigia E. Šegurovas.
Pasirinkti vartoti žaliąją energiją gali kiekvienas
Pasirinkti vartoti tik žaliąją energiją ir taip prisidėti prie spartesnės jos plėtros šiandien regione gali visi ne tik verslo, bet ir buitiniai vartotojai – privačiam klientui tereikia pažymėti tokį pasirinkimą savo nepriklausomo elektros tiekimo sutartyje su „Ignitis“. Tą privatiems klientams paprastai galima padaryti savitarnoje.
„Ignitis“ skaičiuoja, kad pernai atsakingą pasirinkimą padariusiems klientams pristatė net 37 mln. kWh žaliosios energijos. Tokio kiekio energijos užtenka aprūpinti apie 21 tūkst. vidutinių namų ūkių šalyje. Šis vartotojų pasirinkimas leido išvengti daugiau nei 17 tūkst. tonų klimato atšilimą skatinančių dujų patekimo į aplinką.