Kodėl kyla šildymo kainos ir kaip nuo to apsisaugoti?

Niekas dar nežino, kokia žiema mūsų laukia. Tačiau jau dabar aišku, kad šildymo kainos kils. Norime jums trumpai paaiškinti šildymo brangimo priežastis ir patarti, kaip šildymą padaryti efektyvesniu.

Kodėl šildymo kainos kyla?

Trumpai tariant, pagrindinę įtaką šilumos kainų augimui daro didėjančios dujų ir biokuro kainos, kurias diktuoja pasaulinės energijos išteklių rinkos.

Nagrinėjant giliau, galima išskirti šešias pagrindines pabrangimo priežastis:

1. Pandemijos metu sumažėjusi dujų gamyba ir dabartinis spartus paklausos augimas ekonomikai atsigavus.
2. Po itin šaltos praėjusios žiemos išsekę gamtinių dujų rezervai (ir įmonių nenoras kaupti didelius rezervus, kai kainos tokios aukštos).
3. Sumažėjusi dujų gavyba Meksikos įlankoje dėl uragano.  
4. Mažesnės tiekimo apimtys iš Rusijos, su kuria Vokietija planuoja pradėti eksploatuoti prieštaringai vertinamą dujotiekį „Nord Stream 2“.
5. Dujų gavybos Nyderlanduose nutraukimas 2022-aisiais dėl žemės drebėjimų pavojaus.
6. Stipriai auganti medienos ir biokuro paklausa, kuri kelia biokuro kainas.

Kas reguliuoja dujų ir biokuro kainas?

Dujų ir biokuro kainos priklauso nuo pasaulinių kainų rinkoje.

Kodėl kainos skirtingose savivaldybėse kyla skirtingai?

Skirtingos savivaldybės pačios renkasi, kokiu centralizuoto šildymo būdu tiekti šilumą gyventojams. Vienos naudoja daugiau gamtinių dujų, kitos – biokuro. Taigi, kainos kilimas priklauso nuo minėtų žaliavų kainos rinkoje.

Pavyzdžiui, Šiaulių miestas ir rajonas centralizuotą šilumą gamina naudodami daug biokuro. Šildymo kainos ten iki šiol buvo vienos mažiausių Lietuvoje. Deja, šią žiemą kils ir jos, nes pasaulyje pakilo ir biokuro kaina.

Prognozuojama, kad sostinėje, kuri degina daug gamtinių dujų, šildymo kainos pašoks net 40%. Bendrai skaičiuojama, kad vidutiniškai Lietuvoje šildymo kainos turėtų ūgtelti ketvirtadaliu.

Ką daryti?

Negalime kontroliuoti kuro, naudojamo šiluminei energijai išgauti, kainų. Tačiau galime padaryti taip, kad į lauką išleistume kuo mažiau šilumos. Štai 7 efektyvūs būdai, kaip sumažinti savo būsto šildymo išlaidas:

1. Namo renovacija. Nerenovuoto, nesandaraus namo šildymo išlaidos auga kasmet. Po namo renovacijos vartotojai paprastai gauna 2-3 kartus mažesnes sąskaitas. Net dalinė renovacija iškart duoda teigiamą efektą.  
2. Sandarūs langai. Pašalinus nesandarumus galima sutaupyti net iki 10 proc. šiluminės energijos. Be to, šilumą saugos ir įstiklintas balkonas ar name įrengtas priebutis su papildomomis durimis. 
3. Termostatai. Jei yra galimybė, įsirenkite šilumos reguliatorių – termostatą. Jis padeda sutaupyti iki 11,8 proc. šilumos (tačiau svarbu įvertinti, kad atsiperka tik po 6,9 metų).
4. Tvarkingi radiatoriai. Pasirūpinkite, kad radiatoriai nebūtų apstatyti baldais, kitais daiktais, nebūtų uždengti užuolaidomis, nes visa tai blokuoja šilumą. Nepamirškite radiatorių nuorinti. Už radiatorių priklijuota metalizuota plėvelė sutaupys jums 1-2 laipsnius šilumos.
5. Saulės elektrinė. Jei šildotės elektra, pasvarstykite ant namo stogo įsirengti saulės elektrinę. Jei gyvenate daugiabutyje, galite ją išsinuomoti saulės parke! Gausite tris kartus mažesnes sąskaitas už elektrą ir nebūsite priklausomi nuo rinkos.
6. Šilumos reguliavimas. Temperatūrą namuose didinkite po truputį, nes staigūs termošuoliai gerokai padidina energijos sąnaudas ir sąskaitas. Be to, pasirinkite tinkamą patalpų temperatūrą. Ideali temperatūra miegamajame – 17-18 °C, svetainėje – 20 °C, vonioje – 24–25 °C.
7. Modernūs šildymo sprendimai. Pakeitę kieto kuro katilus, pavyzdžiui, šilumos siurbliais oras-vanduo, vartotojai džiaugiasi komfortu, nedidelėmis sąskaitomis ir įspūdingu efektyvumu (net iki A+++ lygio). Daugiau apie tai čia.

Kitame blogo įraše daugiau papasakosime apie skirtingus modernius šildymo būdus ir padėsime išsirinkti tinkamiausią jums.