Savitarna
Saulės elektrinės verslui
Saulės elektrinės verslui

Saulės elektrinė verslui: koks pirmas ir svarbiausias žingsnis?

Verslui saulės elektrinė reiškia įsipareigojimą tvarumui ir ženkliai mažėjančias išlaidas elektros energijai. Verta vadovautis taisykle, kad taupyti bus saulės elektrinės darbas, o diegiant ją nepatartina susivilioti pigiausiais sprendimais. Tačiau neabejotinai racionalu pasinaudoti valstybės parama, leidžiančia atgauti net iki trečdalio projekto sumos.

Europos žaliasis kursas, kuriuo siekiama iki 2050 m. visiškai neutralizuoti žemyno poveikį klimatui, brėžia aiškias gaires ir Lietuvai. Mūsų šalis išsikėlė tikslą iki 2030 m. net 45 proc. elektros energijos gaminti iš atsinaujinančių išteklių. Prognozuojama, kad vienu iš dominuojančių elektros energijos šaltinių taps saulės energetika. Saulės elektrinė jau dabar yra populiariausias būdas pasitelkti atsinaujinančią energiją, nes ją įsirengti gali praktiškai kiekvienas verslas ar namų ūkis.

„Saulės elektrinė tinka ir didžiausioms bendrovėms, ir smulkiems šeimos verslams.“

„Saulės elektrinė tinka ir didžiausioms bendrovėms, ir smulkiems šeimos verslams – svarbu turėti nekilnojamojo turto su tinkamu stogu ar laisvą žemės sklypą. Elektrinės tarnavimo amžius siekia 25 metus, o ir vėliau jos efektyvumas išlieka tikrai aukštas. Ilgą laiką naudotis nemokama elektros energija ar už elektrą mokėti mažiau verslui yra išties reikšminga ekonominė nauda“, – komentuoja Haroldas Nausėda, sumanių energetikos sprendimų bendrovės „Ignitis“ verslo klientų ir plėtros tarnybos direktorius.

Sprendimas keliems dešimtmečiams

Ekonominis naudingumas yra esminis veiksnys, skatinantis vis daugiau įmonių Lietuvoje statytis saulės elektrines. Juolab, kad saulės čia tikrai pakanka: apšviestumas mūsų šalyje labai artimas Vokietijos rodikliams, o pastaroji pirmauja Europoje pagal saulės elektrinių galią vienam gyventojui.

Remiantis Pasaulio Banko ir platformos „Solargis“ analize, Lietuvoje iš saulės energijos vidutiniškai sugeneruojama apie 950–1050 kilovatvalandžių iš 1 instaliuoto kilovato. Šia energija elektrinės savininkas naudojasi nemokamai, o investicijos į saulės elektrinės įrengimą atsiperka per 7–8 metų. Pasinaudojus valstybės parama, elektrinė atsipirks jau po 4–5 metų. Įvertinus dar ir kylančių elektros kainų tendenciją, saulės elektrinė tampa labai racionaliu – ir tvariu – verslo sprendimu.

„Gamybos procese naudojame daug elektros įrenginių, žiemą patalpas šildome oras-oras sistema, o vasarą vėsiname kondicionieriais. Todėl elektros energijos suvartojimas įmonėje tikrai ženklus: per mėnesį susidaro 6000-7000 kW. Bendraujame su kitomis įmonėmis, kurios jau keletą metų turi įsirengusios saulės elektrines ir tuo labai patenkintos. Įkvėpti jų patirties, nusprendėme šiuo keliu eiti ir patys“, – pasakoja Arūnas Svidrius, vadovaujantis Šiaulių bendrovei „Ausnė“, gaminančiai čiužinius, antčiužinius ir lovas.

Saulės elektrinė – ilgalaikis projektas, todėl svarbu atsakingai jam pasirengti. Rinka Lietuvoje aktyvėja, joje atsiranda vis daugiau įmonių siūlančių saulės sprendimus. Ar elektrinės diegimas ir eksploatavimas ilgus metus bus sklandus ir efektyvus, smarkiai priklausys nuo pasirinktos jas siūlančios ir montuojančios bendrovės.

Ar ji naudoja įrangą, pripažintą pasauliniu mastu? Kiek patirties bendrovė turi saulės energijos srityje? Kokia jos reputacija ir mokumo rodikliai? Tai esminiai klausimai, kuriuos apsvarsčius galima tikėtis, kad pasistačiusi saulės elektrinę klientas ja sklandžiai naudosis, gaus operatyvų garantinį aptarnavimą, konsultacijas ir tinkamą eksploatacijos paslaugą.

„Kai vertinome tiekėjus ir jų pateiktus pasiūlymus, žiūrėjome, kiek jie patikimi, kokias garantijas bei priežiūrą siūlo, per kiek laiko žada įgyvendinti projektą. Apie daug ką galima spręsti vien iš komunikacijos. Žinoma, kaina ne paskutinėje vietoje. Tačiau mums labai svarbu, kad tiekėjas būtų atsakingas, patikimas, turėtų patirties. Juk elektrinę, tikėtina, teks eksploatuoti daugiau nei 20 metų, tai ne vienadieniai santykiai“, – argumentuoja A. Svidrius.

„Ausnė“ pasirinko dirbti su „Ignitis“ Anot A. Svidriaus, jų pasiūlymas pasirodė lanksčiausias, o komanda – nuo pardavimo vadovų, inžinierių iki subrangovų – surinkta labai šauni: „Jauni, bet labai kompetentingi žmonės, todėl jautėmės saugiai. Nuo pradžios iki galo viskuo rūpinosi specialistai, mes tik stebėjome procesą. Darbai buvo baigti tiksliai tada, kai sutarėme – nevėlavo nė dienos.“

„Ignitis“ specialistai įvertino „Ausnės“ stogo konstrukciją ir galimas rizikas, suprojektavo optimalią elektrinės modeliaciją, parinko įrangą, organizavo jos montavimą ir pajungimą. Pasak A. Svidriaus, visas procesas – nuo pasiūlymo iki įrengimo – truko porą mėnesių, dar mėnesio prireikė surinkti visus reikiamus dokumentus elektrinės paleidimui iš ESO ir VERT. Tuo taip pat užsiėmė „Ignitis“ komanda, gerai išmananti šiuos procesus.

Priklausomai nuo sezono ir orų, per mėnesį ji pagamina 4000 – 5000 kW elektros energijos, visą ją įmonė sunaudoja savo reikmėms.

50,690 kWp galios saulės elektrinė „Ausnėje“ veikia nuo praėjusių metų pabaigos. Priklausomai nuo sezono ir orų, per mėnesį ji pagamina 4000 – 5000 kW elektros energijos, visą ją įmonė sunaudoja savo reikmėms.

Kol kas su elektrinės priežiūra A. Svidrius sako nesusidūręs, tačiau žinąs, kad ji nėra sudėtinga. Išties, ekspertų teigimu, nedidelei saulės elektrinei ypatingos priežiūros nereikia: saulės moduliai montuojami pasvirę tam tikru kampu, tad juos natūraliai nuplauna lietus ar tirpstantis sniegas. Jei elektrinė galingesnė nei 50 kW arba jeigu įmonė nori visai pamiršti rūpestį dėl elektrinės veikimo, galima užsisakyti priežiūros paslaugą. „Ignitis“ periodiškai patikrina elektrinę, jos įrangą, jei reikia, nuplauna modulius. Papildomai gali ir nuotoliniu būdu stebėti, kaip dirba elektrinė ir reaguoti, vos pastebimas bent mažiausias įtartinas nuokrypis. Tokia kompleksinė priežiūra kartu su monitoringu labai praverčia didelėms elektrinėms, kurias apžiūrėti ir surasti gedimą tiesiog fiziškai sudėtinga. Stebėjimas padeda užtikrinti, kad elektrinė kasdien veiks maksimaliu savo pajėgumu.

Mažiausios kainos rizikos

Vis tik neretai pasitaiko, kad įmonės saulės elektrinės tiekėjus renkasi tik atsižvelgdamos į finansinę pasiūlymo išraišką. Kuo rizikuojama tokiu atveju? Ekspertai tikina, kad mažiausia sprendimo kaina dažnai reiškia ir minimalų dėmesį detalėms, kurios ilgalaikiuose projektuose yra itin svarbios. Tai beveik neišvengiamai lems lėtesnį saulės elektrinės atsipirkimą, žemą jos efektyvumą ar net papildomas investicijas praėjus vos keleriems metams nuo įrengimo. O neretai – ir rimtesnes pasekmes. Pavyzdžiui, tinkamai neįvertinus pastato ir jo stogo konstrukcijų atsparumo, rizikuojama ir pastato stabilumu, ir žmonių sveikata. Saulės elektrinės svoris su visomis konstrukcijomis, balastu ir kita įranga skaičiuojamas dešimtimis tonų – ne kiekvienas stogas atlaikys tokią papildomą apkrovą, o kur dar sniego ar vėjo poveikis. „Ignitis“ patirtis rodo, jog net 30 procentų stogų konstrukcijų pasirodo esančios per silpnos.

Dar viena aktuali sritis – įranga. Pagrindinė saulės elektrinės komponentas yra saulės moduliai. Jų patikimumą rodo ne gamintojo kilmė, kaip neretai galvojama, o nepriklausomų tarptautinių laboratorijų testavimo išvados bei sertifikatai. Kompanijos, investuojančios į saulės energijos projektus, rinkdamosi įrangą privalo remtis objektyviais kriterijais, tokiais kaip „Bloomberg New Energy Finance“ reguliariai atnaujinamas patikimiausių pasaulinių saulės modulių gamintojų sąrašas.

„Tiek rinkdamiesi įrangą savo projektams, į kuriuos investuojame tikėdamiesi finansinės grąžos, tiek siūlydami sprendimus klientams remiamės „Bloomberg“ sąrašais ir renkamės iš aukščiausius įvertinimus turinčių gamintojų. Be to, papildomai analizuojame ir nepriklausomų laboratorijų, tiriančių modulių technines savybes, išvadas, siunčiame savo specialistus į pasirinktas gamyklas, kad savo akimis įvertintų gamybos procesą. Taigi klientams siūlome saulės modulius, kurių kokybe ir gamintojų finansiniu stabilumu bei garantinių įsipareigojimų vykdymu neabejojame“, – komentuoja H. Nausėda.

Nereikėtų aklai pasikliauti ir siūlomais įspūdingais garantiniais terminais, kartais siekiančiais net 20 ar 30 metų. Standartiškai tarptautiniai rinkos lyderiai, ne vienerius metus investuojantys į mokslinius tyrimus ir turintys ilgametę patirtį, saulės moduliams suteikia 10-12 metų garantiją. Tad susidūrus su dosnesniais pažadais, visuomet reiktų pagalvoti, ar stipriai rinkos vidurkius viršijantys pasiūlymai nėra tik rinkodaros triukas patikliems pirkėjams.

Svarbu įrengti ne kuo didesnės galios, bet kuo geriau konkrečios įmonės poreikius atitinkančią elektrinę – tik tada ji veiks efektyviausiai, atsipirks greičiausiai ir taupymo poveikis bus akivaizdus. Tam pritaria ir „Ausnės“ vadovas, kuris dar tik svarstantiems apie saulės elektrinę rekomenduoja pradėti nuo išsamaus įmonės elektros ūkio audito – jis padės nustatyti galios poreikį ir taps geru atspirties tašku būsimam elektrinės projektui.

Įgyvendinę projektų, kurių bendra galia – daugiau nei 14 MWp, o kai kurie laikomi sudėtingiausiais visame Baltijos regione, „Ignitis“ specialistai turi pakankamai patirties visuose elektrinės įrengimo etapuose. Pasak H. Nausėdos, nesvarbu, ar projektas paprastas, ar itin didelės apimties, bendrovės komanda ypatingą dėmesį skiria rizikoms suvaldyti bei modeliuoja įvairius scenarijus, kad būtų rastas ne tik patrauklus, bet ir saugus bei ilgaamžis sprendimas. Saulės elektrinės projektu „Ignitis“ kvalifikuotai rūpinasi nuo A iki Z bei atsako ne tik už savo darbą, bet kontroliuoja ir subrangovų darbų kokybę. Tas labai svarbu, nes užsakovui ne visada lengva tinkamai įvertinti rangovo kvalifikaciją, atliktus darbus ar siūlomų sprendimų atitikimą poreikiams.

Naujas APVA kvietimas

„Ausnė“ saulės elektrinės projektą iš dalies finansavo pasinaudojusi Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) kvietimu. A. Svidrius tikina, kad įgyvendinti formalius paramos reikalavimus – nesudėtinga, o prireikus visada galima kreiptis pagalbos į tiekėjo specialistus arba pasikonsultuoti su įmonėmis, jau turinčiomis patirties.

Nuo praėjusių metų pasinaudoti valstybės parama gali bet kuri bendrovė, nepriklausomai nuo jos dydžio ar veiklos pobūdžio. Paraiškas gali teikti ir turto valdytojai arba nuomininkai.

Netrukus APVA paskelbs naują kvietimą, kurio bendra paramai juridiniams asmenims skirta suma sieks 9 mln. Eur. Paramos dydis – iki 246 EUR/kW (be PVM), tačiau ne daugiau nei 200 000 EUR vienam pareiškėjui.

Anot „Ignitis“ ekspertų, tokios finansavimo lubos yra tikrai pakankamai aukštos, aktualios nebent labai didelės galios saulės elektrines planuojančioms bendrovėms.

Šiais metais paramos modelis bus tęstinis – parama bus skiriama nekonkursiniu būdu. Tai reiškia, kad prioritetas bus teikiamas pirmesniems paraiškų teikėjams, tad verta nedelsti.

Šaltinis: Verslo žinios

 

Turite klausimų? Reikia patarimo?

Susisiekite