Spalio 12 d. vykusioje „Situacija energetikoje: išnaudokime galimybes“ „Ignitis“ ekspertai ir kviestiniai svečiai apžvelgė elektros ir gamtinių dujų rinkų tendencijas bei aptarė jas veikiančius geopolitinius faktorius.
Konferencijos metu žiūrovai galėjo užduoti klausimus, į kuriuos trumpai atsakome jums.
Kodėl gamtinių dujų kaloringumas pagal Igničio s.f. yra apie 10,62, o pagal duomenų bazę yra 9,44. Dėl ko yra 11 proc. Skirtumas? Koks yra tikras kaloringumas pagal tvarumą?
Klausime minimi du skirtingi parametrai - žemutinis ir viršutinis šilumingumas.
Žemutinis šilumingumas yra šilumos (energijos) kiekis, gaunamas visiškai sudegus, esant pastoviam slėgiui, vienam kubiniam metrui gamtinių dujų ore, kai visi degimo metu išsiskyrę produktai atvėsta iki nustatytos pradinės reagentų temperatūros ir yra dujinės būsenos (šaltinis – standartas LST EN ISO 6976:2004).
Tuo tarpu viršutinis šilumingumas yra šilumos (energijos) kiekis, gaunamas visiškai sudegus, esant pastoviam slėgiui, vienam kubiniam metrui gamtinių dujų ore, kai visi degimo metu išsiskyrę produktai atvėsta iki nustatytos pradinės reagentų temperatūros ir yra dujinės būsenos, išskyrus degimo metu susidariusį vandenį. Į šilumos kiekį įskaičiuojama ir šiluma, kuri išsiskiria kondensuojantis degimo produktuose esančiam vandens garui (šaltinis – standartas LST EN ISO 6976:2004).
Gamtinių dujų energetinė vertė apskaičiuojama naudojant viršutinį šilumingumą, kurį jūs ir matote sąskaitoje.
Galbūt galite pakomentuoti, kas laukia Suomijos po Balticconect dujotekio gedimo? Kokią įtaką mums darys tai?
Po gamtinių dujų tiekimo Balticconnector jungtimi nutraukimo, Suomijos gamtinių dujų poreikis yra užtikrinamas per Inkoo suskystintų gamtinių dujų terminalą ir mažos apimties Hamina terminalą. Suomija tapo jautresnė infrastruktūriniams sutrikimams.
Žvelgiant į Lietuvos, Latvijos ir Estijos situaciją, jungties tarp Suomijos ir Estijos neveikimas turės įtaką tiems rinkos žaidėjams, kurių tiekimo planai dėl infrastruktūros neveikimo tampa nebeveikiantys. Regionui įtaka bus tik esant gamtinių dujų poreikio ir pasiūlos disbalansui, tai tiesiogiai paveiks gamtinių dujų kainą.
Kokią dalį kitų metų pirmojo pusmečio buitinių vartotojų dujų portfelio yra užsifiksavęs „Ignitis“? Kokios prognozuojamos dujų kainos buitiniams vartotojams kitais metais, turint galvoje, kad nebebus kompensacijų?
Šiuo metu UAB „Ignitis“ yra užfiksavusi 30% 2024-ų metų I-ojo ketvirčio buitinių vartotojų tiekimui reikalingo dujų kiekio - tiek, kiek leidžia su Valstybine energetikos reguliavimo taryba suderinto proceso nuostatos.
Prognozuojama, jog gamtinių dujų kainos buitiniams vartotojams turėtų išlikti panašiame lygyje, kokios šiuo metu yra galiojančios.
Kokį poveikį dujų rinkai (konkrečiai Lietuvos, Baltijos šalių) turės įvykiai Izraelyje bei Suomijoje?
Dėl geopolitinių neramumų labai tikėtina, jog tiesiogiai jausime kainų pokyčių efektą. Esant izoliuotai Suomijos rinkai, natūralu, jog dujų kiekiai, kurie buvo sudėti į Inčukalnio gamtinių dujų saugyklą ir dedikuoti tiekimui į Suomiją, liks regione. Taigi, tikėtina, kad dėl didesnės nei buvo planuota pasiūlos Lietuvos, Latvijos ir Estijos gamtinių dujų sistemose, stebėsime gamtinių dujų kainų mažėjimą.
Kokią dalį kitų metų dujų portfelio buitiniams vartotojams ir už kokią kainą „Ignitis“ yra pasidėjęs Inčukalnyje?
Pagal su Valstybine energetikos reguliavimo taryba suderintų Finansinių instrumentų ir kitų tarifų stabilumą įtvirtinančių priemonių taikymo gamtinių dujų tarifų buitiniams vartotojams kainodaroje gairių nuostatas bei suderintą kainų fiksavimo procesą, UAB „Ignitis“ šiuo metu saugo 19 % 2024-ų metų I-am ketvirčiui numatytų buitiniams vartotojams tiekti gamtinių dujų.
Kaip prognozuojate ES dujų vartojimo pokytį, griežtinant bei mažinant nemokamus taršos leidimus?
Kiekvienas apmokestinimas skatina poreikio traukimąsi, ne išimtis ir dujų vartojimo mažėjimas tuo atveju, jei būtų įgyvendintas ženklesnis apmokestinimas.
TTF ateities kainos antra diena iš eilės mažėja? Panašu, rinkos nepaveikė Suomijos vamzdžio problemos. Koks Jūsų komentaras?
Tiek Balticconnector'iaus sutrikimas, tiek karo veiksmai Izraelyje turėjo ir vis dar turi įtakos ir Europos gamtinių dujų indeksui TTF.
Kaip manote, kaip gali keistis dujų kaina TTF biržoje šią žiemą?
Europos gamtinių dujų indeksas visuomet jautriai reaguoja į daugelį veiksnių – TTF lygis žiemą priklausys nuo gamtinių dujų poreikio, oro temperatūros, pokyčių Azijos rinkoje, infrastruktūros prieinamumo regione, rusiškų dujų srauto pokyčių. Kaip ir kitose rinkose, taip ir dujų rinkoje veikia tie patys rinkos dėsniai - pasiūlai didėjant, kainos mažėja, atsirandant produkto trūkumui - kainos auga.
Ateinančios žiemos dujų kainos priklausys nuo visų jas veikiančių elementų rinkinio – tokios įtemptos situacijos kaip praėjusį šildymo sezoną neprognozuojame, tačiau kainų svyravimai, tikėtina, jog bus nuolat.
Kaip Suomijos dujotiekis (gedimas) paveiks elektros kaina?
Kalbant apie Baltijos regioną, (išskyrus Suomiją) galimai stebėsime žemesnes nei įprasta gamtinių dujų kainas dėl didesnės pasiūlos nei šalims reikalinga, tai neišvengiamai gali turėti įtakos ir dujinės generacijos kainai.
Kaip stabilizuoti kainas, kad taip nesiblaškytų didmeninėje rinkoje?
Didmeninės kainos formuojasi kas valandą. Jas formuoja du pagrindiniai faktoriai: paklausa ir pasiūla. Paklausą veikia orai, paros metas, pramonės gamybos ciklai ir pan. Tuo tarpų pasiūlą mūsų regione formuoja pagrinde atsinaujinanti energetika, kuri kaip taisyklė nėra itin stabili dėl prigimtinių priežasčių: saulė šviečia ne visada, vėjas taip pat nuolatos kinta. Atitinkamai mūsų rinkos kainą lemia ir procesai kaimyninėse šalyse iš kurių ir per kurias mes gauname elektros energiją (Švedija, Lenkija, Latvija, Estija Suomija). Lemia ar tose šalyse yra perteklius ar trūkumas, jungtys veikia pilnu pajėgumu ar apribotos. Teoriškai kainas stabilizuoti gali dideli į kainas reaguoti galintys įrenginiai (baterijos, didelės galios vartotojai galintis esant poreikiui staigiai didinti galią arba nevartoti visai).
Ar „Ignitis“ sudarys galimybę sudaryti tiesioginius PPA kontraktus tarp gamintojo ir vartotojo?
„Ignitis grupės“ artimiausiu metu taps vienu didžiausiu gamintoju regione. Grupės veiklos modelis yra vertikaliai integruotas. Tai reiškia, kad yra įmonės atsakingos iš pajėgumų vystymą ir įmonė, kuri užtikrina gamybos realizaciją. Už santyki su klientais ir elektros realizaciją yra atsakinga būtent UAB „Ignitis“. Mes jau dabar galime pasiūlyti klientams sudaryti PPA priskiriant klientui konkrečius Ignitis grupės portfelyje esančius gamybos pajėgumus iš konkretaus gamybos šaltinio. Mūsų portfelyje yra ir anksčiau statyti vėjų parkai, vienas didelis parkas pradeda veiklą šių metu gale, o dalies naujų projektų statybos pabaiga nusimato ir artimiausiais metais.
Ar į suvartojimą yra įtrauktas energijos kiekis, kurį suvartoja gaminantys vartotojai, t.y. kiekis kuris iškart pagaminamas ir suvartojamas tiesiogiai iš atsinaujinančių šaltinių?
Gaminančio vartotojo pagamintas ir suvartotas kiekis nėra įtrauktas į statistiką. Kiekvieno gaminančio vartotojo objekte pagaminto ir suvartoto kiekio nėra viešai prieinama informacija.
Kaip atrodys Lietuvos kainos Įdiegus papildomus planuojamus AEI kiekius kuriuos šiuo metu planuoja Energetikos ministerija?
Įgyvendinus Energetikos ministerijos skelbiamus AEI projektų pajėgumus ateities kainos dienos eigoje bus labai priklausomos nuo aplinkos oro sąlygų. Kaip ir minėjome konferencijos metu, priklausomai ar vėjas pūs ar saulė švies atitinkamais paros laikotarpiais kainos bus didelės arba mažos.
Ar darbas iš namų mažina ar didina bendrą energijos suvartojimą?
Bendram šalies vartojimui šis faktorius didelės įtakos neturi.
Kodėl neskatinama biodujų generacija?
Biodujų generacija yra skatinama, dar šių metų liepos mėnesį buvo paskelbtas kvietimas investicinei paramai biometano jėgainių statybai gauti (https://apvis.apva.lt/paskelbti_kvietimai/investicine-parama-biometano-duju-gamybai-ir-ar-bioduju-valymo-irenginiams-irengti-2023-07).
Tokia parama turėtų tęstis ir toliau pagal nacionalinį energetikos ir klimato kaitos priemonių planą.
Koks energetikos generavimo hibridinis modulis yra naudingas vidutinėms pramonės įmonėms?
Kiekvieno kliento situacija gana individuali. Pagrindinius skirtumus lemia, valandinis vartojimo profilis ir žinoma bendras suvartojimas. Be abejo svarbu ar vartotojas turi savo pastatus ar greta esančius sklypus, kuriuose galima įsirengti saulės elektrines.
Mes tikime, kad pramonės įmonės turinčios didelį ar vidutinį suvartojimą galės jį išnaudoti būtent dalyvaujant elektros rinkoje. Žinoma tam reikės pasitelkti partnerį, kuris gebės pasiūlyti integruotus sprendimus leidžiančius užsitikrinti ir stabilumą ir lankstumą tuo pat metu. 5-10 metų laikotarpiu tikėtina bus įprasta, kad pramonės įmonės turi savo generacijos šaltinį, baterijas ir integruotus tiekimo sprendimus iš savo tiekėjo.
Kada planuojate įdiegti prognozavimo įrankius, nes renginyje daug statistikos ir nieko absoliučiai apie kainų prognozavimą ir pasirengimą įvairiems scenarijams. Juk egzistuoja DI pagrindu kuriami įrankiai leidžiantis su aukšta tikimybe numatyti įvykius ir tikimybei didėjant imtis intervencijų. JŪS esate iš esmės monopolija ir stipriausias visomis prasmėmis rinkos žaidėjas.
Ignitis komandos dirba prie kainas prognozuojančių įrankių kūrimo ir jų nuolatinio tobulinimo. Kainų prognozės yra labai kompleksiškas dalykas, kadangi vienu metu turi būti modeliuojami įvairūs scenarijai. Taip pat reikia įvertinti tai, kad Lietuvos rinka yra besikeičianti ir kompleksiška, priklausoma nuo tokių niuansų, kaip integracija su kontinentine Europa, jungčių pralaidumai, naujų jungčių statymas, baterijų ar kitų technologijų integravimas į sistemą. Tas kas praėjusiai metais gana gerai veikė prognozuojant vartojimą ir gamybą, šiais metais turi ekstremalias paklaidas. Panašaus tempo pokyčiai tikėtini artimiausią dešimtmetį.
Didėjant AEI generacijai ar ateityje pigs žaliosios energijos sertifikatai?
Tam tikros prognozės sako, kad taip, atsirandant didesnei pasiūlai, žalios energijos kilmės garantijos (sertifikatai) atpigs. Tačiau, technologijos persiskirstymo scenarijus (kai visa elektros energijos gamyba yra iš AEI) nusimato 10-15 bėgyje.
Ar elektros gamybos iš AEI svyravimams stabilizuoti nesvarstoma grįžti prie mažų atominių elektrinių?
Bendrovės žiniomis ne.
Kaip planuojate didinti balansavimo pajėgumus?
Bus siekiama užtikrinti vystant tokius projektus kaip energijos kaupimo įrenginių sistemos (baterijos), hidroakumuliacinės elektrinės plėtra bei elektros kaupimo ir konvertavimo technologijomis, bendradarbiavimas su pramonės įmonėmis, įvairiais naujais produktais valdant jų paklausą.
Kaip ateityje bus vykdomas „žaidimas“ tarp elektros energijos kainos ir elektros energijos tiekimo patikimumo užtikrinimo vartotojams, atsižvelgiant į rinkos liberalizaciją ir vartotojų patikimumo lygius?
Vartotojų patikimumo kategorijų reglamentavimas nustatomas teisės aktais. Už srities įgyvendinimą, atitinkamai ir už kainodarą, atsako infrastruktūros operatoriai.
Kalbant plačiai, šalies elektros energijos aprūpinimo infrastruktūra yra gerai išvystyta, įskaitant jungtis su kaimyninėmis šalimis, numatomus tinklų, generacijos ir akumuliavimo pajėgumų plėtros projektus bei sinchronizaciją su vakarų Europa.
Minėjote, kad išaugs naujų energijos konversijos technologijų - vandenilio, amoniako - naudojimas. Klausimas, koks jų efektyvumas ir ar jos turi galimybę konkuruoti su šiuo metu viena efektyviausių - hidroakumuliacija?
Negalime lyginti šių technologijų vien per efektyvumo prizmę, kadangi naujų energijos konversijų technologijos (toliau - P2X) ir hidroakumuliacija sprendžia šiek tiek skirtingas problemas. Didelio masto atsinaujinančių energijos išteklių (toliau – AEI) plėtra lemia ilgėjančius elektros energijos pertekliaus periodus, kas ženkliai mažina AEI efektyvumą ir finansinį patrauklumą. Hidroakumuliacinės elektrinės nėra pritaikytos kaupti planuojamą perteklinės energijos kiekį, todėl vadovaujantis ES praktika, P2X gali būti puikus būdas siekiant spręsti tinklo lankstumo problemas ir užtikrinti tolimesnę AEI plėtrą. Verta paminėti ir tai, kad siekiant dekarbonizuoti EU šalis, turime mažinti iškastinio kurio dalį bendrame pirminės energijos balanse, todėl vandenilis, amoniakas ir kiti e-kurai yra vienintelė išeitis siekiant įgyvendinti žaliojo kurso keliamus tikslus.
Ar yra galimybė, jeigu nėra - ar bus sudaryta galimybė ateityje įsirengti saulės elektrinę, kur gamybos tikslas būtų elektrinėje pagamintą elektros energiją naudoti ūkio poreikiams tenkinti, o į tinklą atiduoti likusį nesuvartotos elektros energijos kiekį ? Esu patekęs ESO paraišką dėl prisijungimo sąlygų 22 KW saulės elektrinei įsirengti, kurioje nurodytas gamybos tikslas: - elektrinėje pagamintą elektros energiją naudoti ūkio poreikiams tenkinti, o į tinklą atiduoti likusį nesu
Įsirengti saulės elektrinę gali visi LR fiziniai ir juridiniai asmenys arba kitaip tariant - visi norintys, gavę ESO prisijungimo sąlygas. Pagal Lietuvoje veikiančią gaminančių vartotojų schemą nuosavų ar nutolusių elektrinių savininkai nesuvartotą elektros energiją gali perduoti savo tiekėjui, populiariai tariant - pasaugoti skirstymo tinkle. „Ignitis“ saulės elektrinių rangos darbų paslaugų mažoms elektrinėms neteikia. Mūsų rekomendacija - įsirengti tokio dydžio elektrinę, kurios pagaminamas kiekis būtų suvartojamas vietoje ir netiekiamas į skirstymo tinklą.
Ar neigiama kaina, kuri naudinga verslui, gaunančiam priemoką už vartojimą, atspindi galutinio vartotojo (buitinio) sąskaitose? Ar buitinis vartotojas turi galimybę pajausti tokios situacijos naudą?
Situacija, kai elektros energija biržoje kainuoja neigiamą kainą, naudinga klientams, kurie yra pasirinkę su birža susietus planus. Didžiausią neigiamos kainos efektą gali pajausti tie vartotojai, kurie turi valandinį planą. Kuo daugiau suvartojimo klientas perkels į minusinės kainos valandą, tuo galutinė mokėtina suma (mėnesinė sąskaita) bus palankesnė klientui.
Jei tiekimo dalis ir kiti mokesčiai būtų mažesni nei biržoje susiformavusi minusinė elektros energijos kaina, tuomet klientui „primokama“ už tą konkrečią valandą. Tačiau reikia suprasti, kad minusinė kaina nebūna nuolat, ji pasitaiko atskiromis valandomis, dažniausiai tuomet, kai pasiūla (gamyba) viršija paklausą (vartojimą), ir pats vartotojas tomis valandomis turi vartoti elektrą, kad pajaustų neigiamos kainos efektą.
Galutinė sąskaita vartotojui būtų neigiama (su tiekėjo priemoka), jeigu klientas vartotų elektros energiją tik neigiamos kainos valandomis ir ši kaina būtų neigiama tiek, kad visos kitos kainos dedamosios jos neatsvertų. Tokiu atveju klientas sąskaitoje matytų permoką.
Paspaudę nuorodą galite peržiūrėti visą konferencijos įrašą.
„Situacija energetikoje: išnaudokime galimybes“
