Europos Sąjunga (ES) 2022 m. patvirtino naująjį kovos su klimato kaita planą „Tinkamas 55 proc. tikslui” (angl. „Fit to 55“), kuriame numatyta iki 2030 m. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas 55 proc. Patvirtintame plane – nemažai naujovių, kurios vienaip ar kitaip tiesiogiai palies ir verslą. Viena svarbiausių naujų priemonių – Pasienio anglies dioksido korekcinis mechanizmas (angl. Carbon Border Adjustment Mechanism, toliau – PADKM), kuris gerokai išplės kovos su klimato kaita lauką.
Glaudžiai susijęs su ATL sistema
Pasak Mindaugo Proto, „Ignitis“ saulės energijos ir energetinio efektyvumo produktų vadovo, ES siekia iki šimtmečio vidurio tapti neutralia klimato kaitos atžvilgiu. Siekdama šio tikslo, ES sukūrė apyvartinių taršos leidimų (ATL) sistemą, kuri taikoma energetikos ir daliai pramonės įmonių, siekiant, kad jos atsisakytų iškastinio kuro savo veikloje ir sumažintų anglies dvideginio emisiją.
„ATL sistema yra gan veiksminga – Europos Komisijos duomenimis, anglies dvideginio apimtys nuo 2005 m., kai buvo pradėta taikyti ATL, sumažėjo trečdaliu, vadinasi, įmonės modernizavo savo gamybą ir pradėjo keisti iškastinį kurą atsinaujinančiais energijos šaltiniais. Tačiau jaučiamas ir kitas efektas – „žalesne“ tampanti Europa praranda konkurencinį pranašumą prieš kitus pasaulio gamintojus, kuriems ši sistema netaikoma. Tam, kad būtų išvengta šių netolygumų, ES kovai su klimato kaita įtraukė naują priemonę – PADKM“, – sako M. Protas.
PADKM buvo sumanytas kaip anglies dvideginio mokestis, kuris taikomas gaminiams, kertantiems ES sieną (importui), taip suvienodinant sąnaudas, susijusias su anglies dvideginio mokesčiu, kurias patiria tiek trečiųjų šalių gamintojas, tiek gaminantis ES vidaus rinkoje. Taip sulyginamos ne tik konkurencinės sąlygos, tačiau skatinama gamintojus pereiti prie atsinaujinančių energetikos šaltinių bei efektyvinti gamybos būdus.
PADKM bus taikomas daugiau nei pusei Lietuvoje veikiančių sektorių
PADKM taikomas tam tikrų prekių importui iš visų ES nepriklausančių šalių, nebent jos dalyvauja ES ALT arba turi su ATL susietą apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą, pavyzdžiui – Šveicarija, Norvegija, Islandija, Lichtenšteinas).
„Kaip ir su ATL sistema, išskirtos taršiausios sritys, kurios daugiausiai pagamina anglies dvideginio. PADKM bus taikomas geležiai ir plienui, cementui, aliuminiui, trąšoms ir elektros energijai. Sistema taip pat apima vandenilį, netiesiogiai išmetamą teršalų kiekį, susidarantį gaminant tam tikras medžiagas, pavyzdžiui, aliuminio gamybai naudojamą elektros energiją, taip pat kai kuriuos tolesnius produktus – varžtus ir panašius daiktus, pagamintus iš geležies ar plieno“, – aiškina „Ignitis“ atstovas.
Skaičiuojant bendrai, PADKM bus taikoma daugiau nei pusei Lietuvoje veikiančių sektorių, remiantis Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriumi – , kuriems taikoma ATL sistema. Svarbu atkreipti dėmesį, kad tai nėra galutinis sąrašas – jis bus nuolat peržiūrimas ir plečiamas.
Visa apimtimi įsigalios po dviejų metų
Ekspertas atkreipia dėmesį, kad PADKM visa apimtimi įsigalios po dviejų metų – nuo 2026 m. sausio 1 d. Šiuo metu yra pereinamasis periodas, kurio metu PADKM prekių importuotojai yra įpareigoti teikti ketvirtinę ataskaitą Europos Komisijai (EK), kurioje nurodoma informacija apie per tą ketvirtį importuotas prekes.
„Teikiami duomenys iš esmės apima su gamyba susijusią informaciją: gaminių kiekį, tiesioginę ir netiesioginę emisiją, susijusią su prekių gamyba, suvartotą elektros kiekį, ar ir kiek yra apmokestinamas anglies dioksidas gaminių kilmės šalyje, kitus duomenis. Pereinamuoju laikotarpiu duomenų teikimas padeda gamintojams įvertinti mokestines apimtimis bei konkurencingumą, taip efektyvinant gamybą“, – teigia M. Protas.
Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, PADKM bus palaipsniui įvedamas 2026-2034 metais – tokiu pat greičiu, kaip yra atsisakoma nemokamų ATL leidimų. Importuotojas per EK sukurtą centrinę platformą turės įsigyti mokamus emisijų sertifikatus. Reikalingų PADKM sertifikatų skaičius turės atitikti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, išskiriamą gaminant atitinkamas prekes. Vienas sertifikatas atitiks vieną su importuojamomis prekėmis susijusių emisijų toną.
Kokios išeitys verslui?
M. Protas atkreipia dėmesį, kad su ATL sistema buvo problema dėl verslų migracijos perkeliant gamybos įmones, perkant jau pagamintas prekes ar energetinius išteklius iš valstybių, kur nėra anglies dvideginio mokesčių. Su PADKM įsigaliojimu tokių paskatų neliks. Nesvarbu, kur vystomas verslas – ES ar trečiosiose šalyse – sąlygos bus vienodos. Tai labai aiškus ir stiprus signalas verslui, kad norint veikti Europos rinkoje ir būti konkurencingais, privaloma ieškoti sprendinių, kaip pereiti prie tvaraus verslo ir mažinti ŠESD emisijas.
„Skaičiuojama, kad iki 2030 m. Europos Komisijos pajamos iš PADKM sudarys apie 9 milijardus eurų. Į šią sumą galima žiūrėti kaip į paskatą didinti gamybos efektyvumą, investuoti į energetinio ūkio pertvarkymą ir atnaujinimą, taip sumokant mažiau anglies dvideginio mokesčio, o sutaupytas lėšas nukreipiant į veiklos efektyvinimą“, – rekomenduoja ekspertas.
Suefektyvinus energijos vartojimą pasiekiamos mažesnės sąnaudos, dėl to mažėja ir tiek tiesioginės, tiek netiesioginės emisijos pėdsakas. Efektyviai valdomas energijos naudojimas ne tik padeda mažinti dabartines sąnaudas, bet taip pat sumažina priklausomybę nuo energetikos rinkų kaitos ir nuolatinių energijos kainų kilimų. Įmonės elektros ir gamtinių dujų energijos vartojimo duomenų stebėsena ir analizė, pasitelkiant energijos monitoringo sistemas, suteikia galimybę įmonei ne tik sumažinti energijos švaistymą ir išlaidas, bet ir laiku nustatyti gedimus. Laiku atpažinti gedimai, kaip suvartojimo šuoliai ar padidėjęs energijos suvartojimas, leis ne tik sutaupyti, bet ir nesugadinti gaminamos produkcijos.
Įmonės, kurios investuoja į energijos efektyvumo priemones, gali pasiekti didesnį gamybos ar paslaugų efektyvumą. Tai gali padėti jiems sumažinti savo produkto kainą, padidinti konkurencingumą rinkoje.
